Malonu pas mus Lietuvoje žiūrėti Televizorių. Džiaugiuosi tuo, nes darbai lauke po truputį baigiasi, bus daugiau laiko pasidžiaugti gyvenimu kitur. Kitur – paaiškinu, kad tai tik ne mano kaime.    

Taigi, ką rodo Televizorius? Tai, ką jis rodo, galima suskirstyti į dvi viena kitai prieštaraujančias dalis, arba, kaip dabar sakoma, blokus. 

Vienas blokas – žinios. Jose sužinai, kaip blogai tu gyveni. Tau apie tai papasakoja ir žurnaliūgos, ir „gatvėje sutikti žmonės“. Kokioje gatvėje tie žmonės sutinkami ir ką jie gatvėje dienos metu veikia, kodėl nedirba – apie tai paprastai nepasakojama.

Kitas blokas – visokiausios laidos apie gražų gyvenimą ir „pokalbių šou“, tokie kaip „bučiuoju į rūtą“. Čia rodomas gyvenimas tikrai yra gražus – visur tik sodai, terasos, kavutė prie židinio… Pokalbiuose susėdusių ponų būna tiek daug ir tokių gražių, kad tai ir norisi paklausti, ar jie kartais nežino, „kur mano Petriukas“? 

Bet apie liūdnus bilūniškus dalykus tie ponai nekalba, tik apie naujų namų įrengimą ar „papų“ padidinimą ir po to einantį poilsį šiltuose kraštuose nepigiuose kurortuose. Na, dar kartais pašneka ir apie per didelius mokesčius.

Tiesa, dar yra užsilikusių „pagalbos“ laidų, čia apie pagalbą tiems, kuriems jau niekas, net daktarai nepadės. Kas tas laidas žiūri – matyt, žiūri, jeigu rodo.

Taigi, žiniose gyvenimas Lietuvoje blogas, „gyvenimo būdo“ ir kitose panašiose laidose – geras. Nenuostabu, nes tose laidose daugiausia pasakojama apie „ollialiakų“ ir panašių „atlikėjų“ gyvenimą. Ir tas gyvenimas toks ir liktų, bet štai Vyriausybė sugalvojo nuo kitų metų vidurio panaikinti jiems PVM lengvatą. 

Dabartinis lengvatinis PVM tarifas – 9 proc. – restoranams, kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms, meno ir kultūros įstaigoms, atlikėjams, sporto klubų paslaugoms ir renginiams galioja iki kitų metų liepos 1 dienos. Po to – siūloma, kad visi tie vargšai mokėtų tokį pat PVM, kaip ir mes: 21 proc.

Dabar Televizoriui ši lengvata – svarbiausia. Visoks ten šildymas, ten dujų ar elektros kainos – čia nėra taip gyvybiška, kaip lengvatos „maitinimo paslaugoms ir kultūrai“ išlaikymas. Eina į Televizorių visokie atlikėjai ir prodiuseriai – tie tai tikrai moka gražiai ir įtikinamai dejuoti – ir aiškina valdžiai, kad atlikėjų skriausti nevalia. Kad tai „kultūra“.

O vienas prodiuseris, atrodo, Garsa jo pavardė, net pagrasino valdžiai, kad jeigu lengvatos nebeliks, atlikėjai „pasitrauks į šešėlį“, kitaip tariant, nemokės mokesčių. Tarp mūsų šnekant, čia valdžiai galima būtų nebent patarti vieną kitą tokių mokesčių vengėją pasodinti – į Pravieniškes, Alytų, Panevėžį. Du zuikiai būtų nušauti: ir kitiems pamoka būtų, ir „kultūra“ įkalinimo įstaigose pakylėta į dar neregėtas aukštumas.

Šiaip jau restoranų, kavinių ir barų, sakysim, Vilniuje, yra tiek, kad jeigu pusė bankrutuotų, turbūt niekas to ir nepastebėtų. Juk, jeigu paklausysime Televizoriaus, tai į restoranus visiškai nustekentoje ir nuvargintoje Lietuvoje apskritai niekas nebegali leisti sau  nueiti. Dėl sporto klubų – norintys pasportuoti skubėkite į Mažulonis, daržas dar nebaigtas kasti.

O dėl atlikėjų – gal Televizorius tikrai teisus? Matėme ir girdėjome, kaip vargsta tie atlikėjai, kurie tik šiemet nusipirko kuklius namukus Palangoje, ar kuklų namuką iškeitė ne į tokį kuklų irgi toje pačioje Palangoje. Ir ne visi dar tai išgalėjo, kiti niekaip nebaigia butuko Vilniaus senamiestyje remontuoti. Jeigu PVM lengvatos neliks – neišgalės.

Beje, gal norite pasikviesti kokį atlikėją į savo asmeninę šventę? Ką kviesite? (Pagal nuotrupas internete) Justiną Jarutį? Kaina nuo 5000 eurų. Kastytį Kerbedį? Nuo 7000 eurų. Užteks „Patrulių“? Nuo 2000 eurų. Rūta Ščiogolevaitė visai pigi – tik 1700 eurų. Girdėjau, kad Marijonas Mikutavičius 15 000 kainuoja, bet patvirtinimo nemačiau.

Apskritai sužinoti, kiek kas „ima“, gana sunku, atlikėjai maskuojasi, gal todėl, kad vis dėlto šešėlis egzistuoja. Yra, tiesa, internete visas sąrašas tokių, kurie už valandą vos 100 ar net 75 eurų prašo, bet čia jau verčiau kaimynui porą taurelių viršaus įpilkite – ne blogiau padainuos.

 Todėl, kai atlikėjai ima verkti – netikiu. Kaip sakoma, nors užmušk – netikiu. Manote, kad tie seimūnai, kurie už lengvatą atlikėjams mūru stovi – tiki? O jeigu netiki – tai kodėl stoja? Kas gali paneigti, kad jiems dalis tų šiaip jau neblogų honorarų (už vakarą – jūsų metinė pensija) nenubyrėjo?

Štai taip yra su tuo geru ir blogų gyvenimu. Ir su tomis lengvatomis, kurių kai kas nori ne tiems, kuriems jų reikėtų. Kurie į restoranus nevaikšto ir „kultūros“ savo namų šventėms nesamdo. Toks jau gyvenimas, net Seime. Įdomu, žinoma, būtų sužinoti, kiek Seime tos visos lengvatos kainuoja. Bet, būkime korektiški, arba niekas seimūnams nebeneša, arba neša nebe viskio dėžutėse. Televizorius to nerodo.