Skip to content

Visi keliai veda namo

Pasaulio suvokimo pradžia glaudžiasi mūsų gimtinėje. Laikmečio kitimai dažnai nutraukia ryšį su protėvių tradicijomis ir duotybė išsaugoti nematomą jungties giją paliekama ne kiekvienam. Kuo stipresnis ryšys su praeitimi, tuo didesnė tikimybė sulaukti nevaldomo dvasinio kvietimo – atgal, juo dažniau širdis rodo vieną ir neišvengiamą judėjimo kryptį.

Daug talentingų mokinių – stiprių asmenybių – per paskutinius dešimtmečius iškeliavo ieškoti laimės į svečias šalis, kuriose rado geriau apmokamo darbo sąlygas, platesnes galimybes saviraiškai ir pasaulėžiūros formavimui.  Tie jaunieji draugai niekada neišnyko iš stebėjimo rato, per tylų atstumą ir visada buvo mano žvilgsnio lydimi. 

Visa grupelė jaunimo, kažkada buvusių talentingų poezijos miniatiūrų pradedančiųjų aktorių, išsisklaidė po pasaulį. Jie – ne išrinktųjų vaikai. Jų tėvai neturėjo galimybių ir sąlygų sukurti lengvo ir patogaus gyvenimo savo atžaloms tėvynėje. Visą, ką gavo iš tėvų rankų, tai – meilę pasauliui, savo artimui, žinių siekimo tikslingumą ir ateities dėliojimo sampratą – ne ant vartojimo svarstyklių. Daugelio jų studijas diktavo ekonominės sąlygos, kažkas apkarpė svajonių sparnus, bet niekada neišsižadėjo ir neprarado pačių svajonių. 

Tada, poezijoje mes ieškojome dvasios polėkio, skrydžio jausmo ir amžinos duonos. Dabar, eidami savo gyvenimų kūrybos kalvarijas, buvę mokiniai lieka ištikimi aukštesniam pašaukimui, kitokiam keliui.

Kaip rašiau kažkada, Justina – kurios gimtinė Svylės kaime, Mielagėnų seniūnijoje, viena iš tos grupelės. Prieš gerą dešimtmetį baigusi Ignalinos gimnaziją, studijoms mergina pasirinko Vilniaus kooperacijos kolegiją. Tuomet, pasirinkimą lėmė ne svajonių profesija, o ekonominės išgyvenimo sąlygos. Būdama veržli, gabi ir užsispyrusi, tuomet Justina pelnė puikios studentės vardą, praktiką atliko užsienyje. Mergina – viena iš dešimčių buvusių auklėtinių, kurie į gyvenimą keliauja ramiu ir tvirtu žingsniu, tarsi įsiklausydami į save ir Visatą, palengva didindami jėgas sukauptos patirties ir žinių išsakymui. Savęs išsakymui. Dabar ji – Londono Universiteto sudentė, pasirinkusi finansų ir buhalterijos fakultetą. 

Justina, kaip dažnai lankaisi Lietuvoje? Kaip tavo mokslas ir gyvenimas Londone?

„Rečiau nei norėčiau, per metus – porą kartų, bet tikiuosi, kad vizitai padažnės. Matau Lietuvoje kažkokias permainas, bet nelengva įvardyti esmines. Ką tikrai esu pastebėjus, tai kylančius pastatus ir kylančias kainas, kurios nesuteikia daug džiaugsmo nei čia gyvenantiems, nei mums, lankantiems gimtas vietas.

Pasiilgstu visų – gimtos Svylės kaimo, mylimų žmonių, o labiausiai – mamos, į kurios glėbį visada gera sugrįžti. Žinau, kad esu laukiama, bet gyvenimo kelias vingiuoja pirmyn… Daug mokausi, pažįstu, stengiuosi įgyvendinti nutylėtas svajones tikrovėje. 

Dabar esu savotiško tylėjimo fazėje – nepalaikau ryšio su klasiokais ar mokytojais, apart vienos mokytojos, su kuria ir šiuo metu bendrauju (kalbama apie teksto autorę).

Įstojau į finansus ir buhalteriją viename Londono Universitete, kol kas viskas skandžiai, patinka, noro nestinga. Šios studijos – savotiškas tęstinumas, bet stipresnis baigtoms Vilniaus kolegijoje, nes mano pasirinkimas subrendo palengva ir kažkaip visas svajones sudėliojo į reikiamas vietas.  

Planus kuriu – čia ir dabar, bet gimtinės magnetas nenustoja veikęs. Tikrai ateitį norėčiau sieti su Lietuva, bet kol kas tokios galimybės nematau. Viliuosi, kad ateityje situacija Lietuvoje pagerės ir mes, ieškančio jaunimo karta, kursime savo erdves arčiau namų.

Laikui bėgant susidraugauji Anglija, jos gamta ir žmonėmis. Gera girdėti šiltą tarpusavio bendravimą mažesniuose jos miesteliuose, o didmiesčiuose – tas pats skubėjimas, lėkimas, jokio nereikalingo kontakto, visi susikoncentravę į savo reikalus“, – pasakoja Justina NAVICKATĖ, dar vieno rudens spalvas rinkdama per atstumą nuo Lietuvos. 

Klausydama Justinos minčių, tikiu, kad jaunimas, ieškantis materialaus ir dvasinio sustiprinimo svetur, sukaups deramą potencialą, gebantį teiktį ateities džiaugsmą gimtinėje ir nuplaunantį jos veidą skaidrių svajonių rezultatų. Sėkmės, Tau, Justina.

Nuotraukos iš J. Navickaitės asmeninio albumo.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje