Nestandartinis šių metų ruduo. Rugsėjo vidutinė temperatūra buvo žemiausia per 23-ejus metus, o spalis, ko gero, bus vienas šilčiausių. Atrodo, spalio 28 d. buvo pasiektas tos dienos absoliutus rekordas per visus stebėjimo metus – apie 17 laipsnių šilumos. Nežinia, kokių siurprizų pateiks lapkritis, nors jo pradžia kol kas tenkina mus visus, tik kad jau visai trumpa diena, kuri nemažai daliai žmonių sukelia depresiją. Ilgalaikės prognozės nerodo, kad lapkrityje sulauksime rimtesnių šalčių, o apniukusius orus be saulėtų valandų teks pergyventi. Sniego danga sąlyginai prailgintų taip trumpą šviesųjį periodą, mažintų depresijos poveikį.

Kokiais rūpesčiais gyvena gamtos gėrybių puoselėtojai? Nesigilinant, visi pagrindiniai rudens darbai turėtų būti jau atlikti. O realybėje darbų sodybose dar iki soties. Vaismedžių kamienus reikia nubalinti, jaunus medelius aptverti vielos tinklu arba aprišti eglišakėmis. Nugrėbus lapus ir juos sukompostavus, plotus apie  vaismedžius reikėtų nupurkšti Bordo mišiniu, sumaišius su 10 proc. karbamido tirpalu. Tai efektyvi priemonė, kad būtų sunaikinti kenkėjai ir ligų židiniai. 

Lapkričio pradžioje baigėsi remontantinių rudeninių aviečių derėjimas. Šiemet jis gana ilgai tęsėsi, praktiškai du mėnesius. Paradoksalu, kad nors rugsėjo mėnuo buvo šalčiausias per kelis pastaruosius dešimtmečius, bet aviečių derėjimui nepakenkė. Visai kita situacija buvusi, jei rugsėjį bent vieną naktį būtų buvusi šalna iki 7–8 laipsnių šalčio. Aviečių derėjimas būtų užsibaigęs. 

Ne kartą esu rašęs, kad gyvajai gamtai, itin kultūriniams augalams, kritiški yra ekstremalūs momentiniai reiškiniai, tokie, kaip kruša, galinga liūtis, uraganinis vėjas, didelis karštis kelias dienas ar savaitę, tuomet galima netekti didelės dalies derliaus ar jį ir visai prarasti. O mėnesiniai orų temperatūrų vidurkiai gali rodyti, kad viskas buvo normos ribose. Taip šiemet nutiko su avietėmis, net galinsoga (amerikanka) spalio pabaigoje nušalo. Man jos nušalimas yra tikros šalnos fenologinis indikatorius. 

Subrendo topinambų derlius, nukasus gumbus, juos reikia susandėliuoti smėlyje, dalį paliekant žiemoti. Palikus, reikia apie stiebus du kartus sutrombuoti žemę: nuimant derlių ir dar kartą prieš sukaustant gruodui. Suprantama, ši ,,operacija“ skirta apsaugai nuo pelinių graužikų, kuriems topinambas žiemos metu yra tobulas ėdesys. 

Kas augino egzotines saldžiąsias bulves batatus, ši vasara buvo šiai kultūrai nelabai palanki, nes gegužę ir pusę birželio vyravo gana vėsūs orai. Dėl to, kad nelabai vasara tiko batatams, maža bėda, bet kad prasti metai buvo bulvėms, tai rimčiau. Kas sekė kainas prekybos tinkluose, 15 kg bulvių regztuose maišuose buvo galima nusipirkti po 5 eurus. 

Praktiškai visos kultūros iš laukų nuimtos, žieminiai česnakai ir svogūnai ankstyvajam vartojimui irgi pasodinti. Galima ruoštis žieminei sėjai. Yra gana daug kultūrų, kurias neprošal sėti iki žemės užšalimo, taupant laiką pavasariniams darbams. Tai morkos, petražolės, krapai, špinatai, salierai, pastarnokai.

Gamtoje nykokas periodas, bet gyvenimas vyksta. Miškuose, parkuose tylą drumsčia kėkštai, riešutinės, dar įvairių rūšių zylės ir bukučiai. Turėtų pasirodyti ir svirbeliai iš šiaurinių regionų, dar galima išgirsti migruojančių žąsų gagenimą. Jau prasidėjo medžioklės sezonas, vilkų šiemet leista sumedžioti 282 vienetus. Rajono medžiotojai paklojo jau du pilkius.