Skip to content

Propaganda ir kaip ją atpažinti

Silvija SKORKAITĖ (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnė)

Šiandieninių įvykių sūkuryje propaganda dažnai girdimas žodis. Tačiau ar visi žinome ką jis reiškia? Propagandą turime suprasti kaip nuomonės formavimą, pasitelkus manipuliaciją žmonių jausmais ir emocijomis, siekiant paskleisti savo tikslams palankias idėjas. Propaganda siekia paveikti žmonių pažiūras, nuotaikas ar skatinti tam tikrus veiksmus. Ekspertas T. Philip (2003) sąvoką apibūdina kaip būdą priversti žmones daryti tokius dalykus, kurių jie šiaip nedarytų. „Ilgalaikis melagingų žinučių siuntimas keičia visuomenės požiūrį, verčia piliečius priimti dažnai netinkamus sprendimus, kurie yra paremti gaunama melaginga ar klaidinga informacija“, – sako propagandos ekspertas V. Denisenko (2021).

Tačiau svarbu suprasti, kad propaganda nėra visuomet žalinga. Kalbėdami apie propagandą, kaip apie idėjų sklaidą, turime įsisąmoninti, kad tikslai, kuriuos ketinama pasiekti, ne visuomet yra blogi. Popiežius Grigalius XV naudojo propagandą kaip gerbtiną veiklą – religijos idėjų sklaidą, tikėjimo platinimą. Baltoji propaganda – propagandos tipas, kuomet naudojami šaltiniai yra nurodomi aiškiai, remiasi patvirtintais faktais. Tokia propaganda naudojama nacionalinėse šventėse, kurios skleidžia pilietiškumo ir patriotizmo idėjas ar skatina piliečius „nevairuoti išgėrus“ ar „mesti rūkyti“. 

Atpažinti propagandą gali būti išties sunku. Propagandiniame pranešime visuomet yra ir dalis tiesos. Kad nepasimestume melagingos informacijos pinklėse, svarbu vadovautis aštriu kritiniu mąstymu ir žinoti būdus, kurie gali padėti netapti propagandistų aukomis.

Norint išsiaiškinti, ar skleidžiama žinutė nėra melaginga, reikėtų atsižvelgti į žinutės skleidėją – šaltinio patikimumą. Jei žinutės autorius slepia tapatybę, tai gali kelti abejonių ir dėl informacijos patikimumo. Ypač kritiškai žvelkite į informaciją, kuri nenurodo jokio autoriaus. Jei straipsnyje naudoti faktai nėra pagrįsti, kelkite klausimą „ar tai nėra tik autoriaus nuomonė, siekianti formuoti mano mąstymą?“.

Autoritetingi žmonės irgi gali būti apgauti. Skaitydami patikimo žmogaus pranešimą, turėkite galvoje, kad jis taip pat galėjo papulti į propagandos pinkles. Paklauskite savęs – kokiais faktais remiantis jis/ji tai teigia?

Ypatingą dėmesį skirkite pranešimams, kurie bando paveikti jausmus, provokuoja stiprias emocijas. Propaganda visuomet remiasi manipuliacija, todėl perskaityta žinutė, kuri sukėlė stiprius jausmus, gali būti tik būdas paveikti jūsų požiūrį propagandistui norima linkme.

Rekomenduojama informaciją gauti daugiau nei vieno šaltinio. Rinkitės daugiau nei vieną spaudos, interneto šaltinį ar žiūrėti daugiau nei vieną žinių kanalą. Jei informaciją gausite bent iš kelių šaltinių, galėsite lyginti pranešimus ir stebėti ar skelbiama informacija sutampa.

Atminkite, aštrus kritinis mąstymas yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo propagandos. Gaudami informaciją, nepriimkite visko „už gryną pinigą“, o kelkite klausimus „kokiu faktu tai paremta?, kas šio straipsnio autorius?, kuo pagrįsta ši informacija?“.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje