Gražią, saulėtą lapkričio 9-osios popietę Ignalinos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Gamtos fakulteto grupės dalyviai su Budrių bendruomenės pirmininku A. Kacevičiumi ir A. Januškevičiumi pratęsė seniausių medžių atrinkimą miesto teritorijoje, kurie galimai taptų saugomais gamtos paminklais. Prieš tai, spalio 14 d., išvykos metu buvo apeita Šiekščio ež. pakrantės Pašiekščio miškas. Jame pamatuota 14 pačių storiausių eglių bei pušų, kurių perimetras, matuojant 1,3 m aukštyje, siekė nuo 2 iki beveik 3 m (283 cm). Kadangi čia yra ir kitų retų augalų, bus siūloma visą pakrantės apaugusį šlaito mišką skelbti saugoma teritorija.

Bendruomenės pirmininkas parodė vietas, kur bus įrengtos maudyklės, apžiūrėta unikali vieta, taip vadinamas saulės krėslas. O antroje išvykoje buvo pamatuota storiausia tuopa prie poliklinikos ir trys ąžuolai. Tuopos apimtis 1,3 m aukštyje beveik 4 m. Neseniai miesto teritorijoje buvo gana daug įspūdingo dydžio tuopų bet miestelėnams jos esą kėlė nepatogumus dėl gausiai skleidžiamų pūkų, tiksliau sėklų, kurios masiškai patekdavo į butus, gatvės atrodė lyg po sniego pūgų. Tad be gailesčio buvo pjaunamos. Beje, pati storiausia, ko gero, ir seniausia tuopa šalyje auga Šilalės r., Pajūrio miestelyje, jos apimtis net 6 m 55 cm.

Du ąžuolai yra prie Veterinarijos  tarnybos ir netoli ,,Viados“ degalinės, jų perimetrai atitinkamai 4 m 50 cm ir 5 m 55 cm. O ,,Ąžuolo“ sodo bendrijoje, kažkada buvusios ligoninės teritorijoje, ąžuolo storis 5 m. Kai jau bus surinkta visa medžiaga, ji bus perduota savivaldybei, kad medžius įteisintų gamtos paminklais. Be to, specialiu prietaisu aukštimačių, kuriuo naudojasi miško taksacijos specialistai, reikės ir aukščius išmatuoti.

Ignalinos TAU Gamtos fakultetas su Budrių bendruomene numatė pavasarį organizuoti talkas, kad prie saugomų gamtos paminklų būtų sutvarkyta aplinka, pateikta apie juos trumpa informacija. 

Reikia pažymėti, kad miesto storiausias ąžuolas nedaug atsilieka nuo buvusio storiausio rajone Trainiškio ąžuolo, kurio apimtis buvo 6 m15 cm, manyta, kad jam buvo 800 metų. Jis nugriuvo dėl stipraus vėjo 2016 m. spalio 5 d. Bandžiau paskaičiuoti, kiek metų galėtų būti mūsų storiausiam miesto ąžuolui. Pagal paprastą proporciją, lyginant su Trainiškio ąžuolu, apie 615–800 m. (555–X, X = 660 metų). Kažkaip sunku tuo patikėti, bet už Ignalinos miestą ąžuolas galimai net keturis kartus senesnis. 

Mes rajone turime ir šalies Gineso medį rekordininką (įrašytą į Lietuvos rekordų knygą), tai Andriejaukos gluosnis, kurio apimtis net 6 m 8 cm. Paskelbus mūsų miesto apylinkėse esančius seniausius medžius saugomais gamtos paminklais, galėsime ir atvykusiems svečiams parodyti, jie galės gerėtis ne tik Ignalinos miesto teritorijoje tyvuliuojančiais ežerais, bet ir nesunaikintais miškais bei gamtos paminklais, nes pasigirti urbanistikos ir architektūros paminklais nelabai begalime. 

Kai keliauju po kitas šalis, mane labiausiai domina ne tik to krašto istorija, vietinių gyventojų specifinis gyvenimo būdas, senoviniai paveldo verslai bet ir fauna bei flora. Ir dabar mintyse matau įspūdingiausią kanarinę pušį Tenerifėje, kuri yra labai netoli nuo trečio pagal aukštį pasaulyje (3716 m) veikiančio ugnikalnio Teidės nacionaliniame parke. Jos aukštis – daugiau nei 45 m, medienos tūris – 45 m3 (visas Volvo miškovežis su priekaba) ir apimtis 9 m 36 cm, tik truputį mažiau nei Stelmužės ąžuolo – 9 m 58 cm. Arba toje pačioje Tenerifės saloje augantis pats storiausias pasaulyje drakono medis, kuriuo apimtis storiausioje vietoje 20 m, bet aukštis tik 17 m. Norėtus pamatyti natūroje aukščiausius pasaulio medžius, augančius JAV žemyno vakariniuose pakrančių miškuose. Tai sekvojos, mamutmedžiai, pocūgės, siekiančios iki 100 ir daugiau metrų aukščio. 

Nereikėtų pamiršti, kad ir pas mus yra daug lankytinų gamtos, kultūros ir archeologijos paveldo objektų, vertų aplankyti visais metų laikais.

A. Januškevičiaus nuotr.