Kai vos tik prasidėjo būsimo biudžeto pūtimas, trys „darbiečiai“ registravo siūlymą dėl 300 tūkst. eurų skyrimo neformaliam suaugusiųjų švietimui bei Trečiojo amžiaus universitetui, o Demokratų (skvernelinukų) frakcija – 350 tūkst. eurų Trečiojo amžiaus universiteto veiklai ir plėtrai.

Ko čia taip suaugusiųjų švietimu susirūpinta – gal jie lietuviškai nebemoka, kursų bei gi universitetų jiems reikia? Ar nemoka suaugusieji „trijų raidžių“ – Q, X ir W – teisingai vartoti? Pasimokytų iš teisingumo ministrės Evelinos, buvusios Dobrovolskos, kuri taip aršiai pasisakė už nelietuviškų raudžių įrašymą į lietuvišką abėcėlę, o paskui pati ar ne pirmoji pasinaudojo naujuoju įstatymu ir tapo Dobrowolska. 

Kaip sakoma, kas gali paneigti, kad pati Dobrowolska nebuvo suinteresuota tokiu lietuvių kalbos išprievartavimu ir kad tokio įstatymo palaikymo negalima aiškinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi?

Lietuvių kalba naikinama ir skurdinama patyliukais, ne taip, kaip sovietmečiu. Nors – panašumų galima įžiūrėti. Sovietmečiu mokyklose nuo antros klasės buvo brukama rusų kalba. Dabar – anglų. Lituanistai jau prašneka, kad mamos vaikelius kalbėti angliškai pradeda mokyti anksčiau, negu tie išmoksta kalbėti lietuviškai ir paskui kalbėdami mintį (jeigu ją turi) išsiverčia iš anglų kalbos. Arba iš rusų, kurią irgi dar girdi aplinkui.   

Pasiklausykite sporto žurnalistų – teigiama, kad jie geriausiai perteikia šnekamąją kalbą. Ne visai sutikčiau, nes šnekamoji kalba – tai toli gražu ne ta, kuria šnekama, bet gal į teorijas nenukrypkime. Sporto žurnalistai „spiria iš kojos“, pagal juos, boksininkas „gauna smūgį iš Džono“… 

Kodėl taip, ar jie niekur nesimokė? Prisimenate istoriją apie kalbininką Juozą Balčikonį, kai šis liepė studentui, skubančiam „ant traukinio“ ateiti perlaikyti egzaminą, kai šis sugrįžęs nulips nuo traukinio. Kažin, ar dabar kokioje nors aukštojoje atsirastų profesorius, kuris išdrįstų šitaip pasakyti studentui, už savo mokslus mokančiam pinigus? Dar supykęs išeis su visais pinigais… Kai reikalai tokie, gimtąją kalbą galima pamiršti, tegul ja tie keli dar išlikę kalbininkai rūpinasi.

Bet kas, jeigu ne kalbininkai, „įteisino“ šlykštų anglišką „senjorą“, nors mes turime gražų lietuvišką „senolį“? Dar sužinojau, jog jau pieš dešimtį metų VLKK (Valstybinė lietuvių kalbos komisija) pritarė, kad be „virsti kuo“ būtų vartojama dar ir „virsti į ką“ (rusiškai „prevratitsia v“). Žmonės Lietuvoje jau senokai nebe griūna, o krenta – irgi pažodžiui išsiversta iš rusų kalbos. „Prie ko“ – taip jau dauguma šneka, nors VLKK dar tam nepritarė. Nieko, pakeis valdžia tą komisiją – ir niekas nebebus „prie ko“.  

Beje, šituo „kristi“ ne kartą piktinosi Kazys Saja. Bet kas tas Saja mūsų kalbininkams ir politikams? Jis net valstybinės premijos negavęs. Gal todėl, kad nešiuolaikiškai, gražia ir taisyklinga lietuvių kalba rašo.

Pasiskaitykite, kaip socialiniuose tinkluose „lietuviškai“ rašo ir kalba „nuomonės formuotojai“, dar vadinami influenceriais, arba infuzorijomis. Jiems taisyklingai kalbėti nebūtina, jų kalbos niekas nekontroliuoja – laisvė. Moteriškei svarbu parodyti „pūstus papus“ ir tokias pat lūpas – kaip rujojančios kiaulės užpakalis, ir jau turi krūvą sekėjų. Čia jau niekas nieko seksizmu nekaltina, čia svarbiausia pinigai.

Kadangi dabar labai madingas „kalbą praturtinęs“ ir visur kaišiojamas žodis „tvarus“, man maga sužinoti, ar tuos influencerių darbo įrankius („papus“, jeigu nesupratote) galima vadinti „tvariais“? O „pasididžiavimą“? Jeigu taip, kaip gražiai skambėtų kokio politiko pasigyrimas: „Mano pasididžiavimas tvarus“. Būtų  ka ant lietuvių kalbos dėti. 

Dar apie visur kišamus „projektus“ būtų galima pakalbėti, bet pats žodis nėra blogas, tiesiog taip patogiau, kam sukti galvą, ką tu čia darai – tiesiog „projektą“. Laida – projektas, spektaklis – projektas, renginys – projektas. Skurdu, bet tegul. Geriau paklausiu: kada paskutinį kartą girdėjote per radiją laidą apie kalbą – kaip anksčiau vadindavo, kalbos valandėlę?

Aš tokią valandėlę girdėjau, bet tik ne per valstybinį radiją, o per komercinį. Ir transliuojama ji prieš šeštą ryto. O kas tokiu metu nemiega, išskyrus senolius, atsiprašau, „senjorus“? Išeitų, mokomi tie, kurie ir taip lietuviškai dar moka. O gal bijoma, kad seimūnai neišgirstų? Bet komercinei stočiai ir už tai padėkoti reikia.

O ką Lietuvos nutautinimo radijas? Ogi tas radijas, kaip jau ne kartą rašiau, dainuoja angliškai. Gaudai lietuviškas stotis, išgirdai angliškai dainuojant, beveik gali būti tikras, kad tai LRT radijas.

Grįžtant prie dar nepriimto biudžeto, galima prisiminti, kad ir kultūros įstaigos prašo daugiau pinigų. Kaip ten kultūros klerkai sako: net nenorime galvoti, kad valstybė neapmokės mūsų sąskaitų. Na, ir kodėl iš visų mūsų pinigų turėtų būti remiamas, sakysim, šiuolaikinio mėšlo centras? Arba kino kūrėjai, kurių filmus mažai kas žiūri, nes jie nepelningi. Duokit pinigų nepriklausomiems prodiuseriams! Nepriklausomi, o pinigų iš valdžios nori. 

Ir šiaip jau Lietuvoje pinigai kultūrai – pinigai kultūros klerkams. Na, ir dar kanalizacijos vamzdžių „kūrėjams“. O kiek tenka, sakysim, rašytojams, kurie vis dar globoja lietuvišką žodį? Tik tiek, kiek jie patys užsidirba. Užsidirbti iš poezijos? Poetai patys už savo knygų leidybą turi susimokėti. Bet niekas nepasakys – duokit poetams. Nereikia Lietuvai poezijos, duokit Lietuvai pigios kiaulienos.

I. Sideravičiaus nuotr. (Respublika.lt)