Šviesios ir stiprios mūsų ilgaamžių širdys, nors ir sunkumų išvargintos, jos nepaliauja džiaugtis kiekviena Dievo dovanota diena. Lapkričio 15-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Ignalinoje gyvenanti Jadvyga Laurynienė. Ją aplankė savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir miesto seniūnas Valentinas Rumbutis. ,,Per tuos ilgus metus tiek visko patirta, matyta, džiaugsmo ir rūpesčio išjausta. Atmintis saugo daug brangių prisiminimų. Dėkojame už Jūsų darbus, lenkiamės sukauptai išminčiai ir patirčiai. Nuoširdžiai linkime ramių dienų, sveikatos, artimųjų  šilumos ir Dievo palaimos…“, – jubiliatei perskaitytas mero J. Rasiko sveikinimas.

Dabar Jadvyga ramiu ir šviesiu gyvenimu džiaugiasi dukters Reginos namuose. O dukra, dabar jau nedirbanti lietuvių kalbos mokytoja, dėkoja Dievui, kad turi mamą ir gali ja pasirūpinti. ,,Jei jaunystėje nebuvo ramaus gyvenimo, tai tegul nors dabar be rūpesčių pagyvena“, – sako ji. Mamos jubiliejui dukra iš spintos ištraukė jos kažkada austas nuostabias lovatieses ir jomis išpuošė kambarį. Tegul svečiai pamato, kokia mama buvo auksarankė. Ji dar ir auksinį balsą turėjo. Paringyje, o vėliau Šiūlėnuose visi ją pažinojo kaip puikią giesmininkę. Dievo duotas talentas džiugino žmones. O kartą Šiūlėnų giesmininkės net Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje buvo pakviestos koncertuoti. Vėliau moterys vaišintos garsiajame ,,Stiklių“ restorane, ten, kaip sakė dukra, mamytė pirmą kartą alaus paragavo…

Dukra pasakoja, kad mama visada turėjo sveiko užsispyrimo ir orumo. Net ir tarybiniais laikais išdrįsdavo savo nuomonę pasakyti, todėl jos, darbščios kolūkio darbininkės, nuotrauka tuomet taip vadinamoje garbės lentoje tai atsirasdavo, tai dingdavo… ,,Kolūkyje mamytė ir karves melžė, ir kiaules šėrė, ir ravėjo, šieną grėbė, vežimus krovė… visus kolūkio darbus vasaromis esu su ja kartu praėjusi. Tik tas sunkus vargas beveik už dyka būdavo…“, – prisimena Regina.

Jadvygos vaikystė prabėgo Paringyje. Jos tėveliai Edvardas ir Marcelė nebuvo dideli ūkininkai, turėjo 2 ha žemės, tėvelis eidavo uždarbiauti į Degutiškės dvarą. Ramaus gyvenimo jie nematė. Pro namus ir kiemus tarsi visa Lietuvos istorija praėjo. Daug baisumų patirta ir matyta. Penkiolikmetę sesutę apsišaukėliai partizanai nušovė, mamą sunkiai sužeidė, tėvas 10 metų kalėjo, po Stalino mirties buvo išleistas. Jo sesuo buvo partizanų ryšininkė, brolis dirbo vokiečių kanceliarijoje Daugėliškyje. Tai ir už juos buvo nubaustas. Mama, likusi su keturiais vaikais, labai sunkiai gyveno, džiovintos duonos vyrui siųsdavo.

Daugiau nei 20 metų Jadvyga našlauja. Iš kartu su vyru nugyvento gyvenimo tik prisiminimai aplanko. Kadais Antanas Laurynėnas gražiąją giesmininkę nusižiūrėjo Paringio šokiuose, jaunąją šeimininkę po vestuvių parsivežė į savo tėvų namus Šiūlėnuose. Jų sodyba buvusi atokioje vietoje, pelkėtų laukų apsupty, gal todėl nelabai kas pas juos teužklysdavo. Šeimoje užaugo dvi dukterys.  Reginos sesuo Onutė dabar Švenčionyse gyvena. Abi dukros po 3 anūkus tėvams padovanojo. Jadvyga jau ir trimis proanūkėmis džiaugiasi. Viena jų, sako, prosenelės gražųjį balsą paveldėjusi. 

Mėgstamiausias jubiliatės užsiėmimas – klausytis Marijos radijo. Dievas ir tikėjimas visada buvęs gyvenimo pagrindas. Tai ir padėjo išlaikyti,  vaikams kaip didžiausią turtą perduoti svarbiausias vertybes, išsaugoti ramią sąžinę ir šviesą širdyje. Jadvygos močiutė 100 metų nugyveno, to ir jai nuoširdžiai palinkėta.

Autorės nuotr.

Pledas