Skip to content

Kovotojai ir pinigai 

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Praėjusią savaitę Egipte baigėsi Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikimas dėl klimato kaitos. Pasiektas vienintelis susitarimas: duoti pinigų skurdžioms šalims, kenčiančioms nuo klimato kaitos.

Ne per seniausiai bandžiau lietuviškame internete rasti duomenų apie klimato kaitą Žemėje per pastaruosius porą tūkstančių metų. Iš karto pasakysiu, kad socialiniuose tinkluose, ir net labiausiai naudojamame – kanalizacijos tinkle – tokių žinių neieškojau, nors ten būtų galima surasti duomenų pagal kiekvieno skonį.

Vienintelis pasitikėjimo vertas tokių duomenų paminėjimas – Rolando Maskoliūno laidoje „Mokslo sriuba“. Ten buvo pasakyta, kad prieš tūkstantį metų vidutinė temperatūra Žemėje buvo 1,5 laipsnio Celsijaus didesnė, negu dabar. Būtent tuo mus gąsdina kovotojai su klimato kaita: jeigu vidutinė temperatūra Žemėje pakils 1,5 laipsnio Celsijaus, žmonija žus, ar bent jau baisiai, na, labai baisiai kentės. Todėl kovai su klimato kaita reikia skirti daugiau pinigų.

Kur, kam eina tie pinigai, ir kodėl kova su klimato kaita tokia finansiškai patraukli – atskira tema. Tik vienas pastebėjimas: dabar valdžia ruošiasi uždrausti (vadinasi, tikrai uždraus) nemokamai dalinti parduotuvėse polietileninius maišelius visokioms bulvėms ir kitoms birioms ar nelabai švarioms prekėms susidėti. Valdžia patenkinta, kad prekybininkai pritaria siūlymui apmokestinti tuos maišelius, girdi, prekybininkai supratingi, kovos su klimato kaita. Bet juk tai net nejuokinga – kaip prekybininkai nepritartų siūlymui ką nors apmokestinti? Valdžia ir nejuokauja.

Nieko baisaus, kad ir pas mus gali ateiti ekoterorizmas ir ekoteroristai, visi tie, kurie, neva kovodami su klimato kaita, apipila meno kūrinius kokiu nors mėšlu ir dar prisiklijuoja prie jų. 

Būtų mano valia – pasėdėtų tokie kovotojai prisiklijavę bent porą parų be naktinpuodžio – gal apsigalvotų. Bet ne. Ekoterorizmo istorija liudija, kad ekoteroristus bausmėmis nepakeisi, juos gal būtų galima gydyti, bet „demokratinėje visuomenėje“ prievartinis psichinių susirgimų gydymas yra neleistinas.

Pirmieji ekoterorizmo išpuoliai registruoti jau beveik prieš pusę amžiaus: 1977 m. „Greenpeace“ ir „Jūrų faunos apsaugos bendrijos“ aktyvistai ėmėsi pjaustyti žvejų tinklus.

Gera pradžia – pusė darbo. Jungtinių Valstijų FTB kaltina ekoteroristus, kad šie padeginėja tyrimo laboratorijas, sprogdina nepakankamai žalių įmonių biurus. Jungtinėse Valstijose „Žemės išvadavimo fronto“ (Earth Liberation Front, ELF) nariai padegė kalnų slidinėjimo kurortą Veile (1996 m.), žemės išteklių valdymo biurą Oregono valstijoje (1997 m.), gyvenamąjį kompleksą San Diege, Kalifornijoje (2003 m.) – „ne ten“ buvo pastatytas.

Tiesa, ekoteroristai neapsiriboja „kova su klimato kaita“, jie aktyviai kovoja ir už gyvūnų teises. Amerikoje tai „Gyvūnų išvadavimo frontas“ (Animal Liberation Front, ALF), kitose šalyse – tiesiog „gyvūnų teisių gynėjai“. Valdžia į tokius „gynėjus“ žiūri pro pirštus, juoba jie atitraukia žmonių dėmesį nuo svarbesnių problemų. 

Ko gero, vienintelėje Didžiojoje Britanijoje pasitaikė toks atvejis, kai 2009 m. septyni gyvūnų teisių gynėjai gavo nuo 4 iki 11 metų kalėjimo už kampanijos prieš firmas, kuriose buvo atliekami bandymus su gyvūnais, organizavimą. Kitur ekoteroristai gerbiami ir mylimi. Teko girdėti per Lietuvos radiją, kaip viena tokia kovotoja su klimato kaita aiškino, kad prisiklijavimas prie meno kūrinių padeda atkreipti į problemą visuomenės dėmesį, ir to smerkti nereikėtų.

Ar tai reiškia, kad panašių išpuolių galime sulaukti ir Lietuvoje? Neabejotinai, tik prieš tai dar reikėtų „paruošti visuomenę“. Spausdinti daugiau visokių žinučių, pasakojančių apie siaubingą kailiams ar mėsai auginamų gyvūnų likimą. Apie galvijus, kurie auginami taip gadina orą, kad klimatas beregint šiltėja. Apie mėsėdžius, kurie irgi tą orą gadina, ir ypač smarkiai tai daro vyrai. 

O kad taip paklausus, ar ne todėl pas mus kovojama, kad „darbo kolektyvuose“ kuo daugiau būtų moterų, kad kabinetuose būtų kuo kvėpuoti? Tada būtų aišku, kodėl teisių gynėjai nekovoja, kad moterys sudarytų bent pusę statybininkų – statybose vėjelis viską nupučia

Ir dar norisi paklausti – o ar ne todėl išmirė dinozaurai, juk stambiausi jie buvo žolėdžiai, taigi galite įsivaizduoti, kaip jie bezdėjo – kaip šilo planeta?

Prieš tūkstantį metų buvusio atšilimo laikotarpiu, kuris tęsėsi apie tris–keturis amžius, Europa suklestėjo. Paskui oras atvėso, stojo laikotarpis, vadinamas mažuoju ledynmečiu. Yra nuomonių, kad toks atšalimas pas mus gali prasidėti apie 2030 metus. Bet tai bus dar negreitai, o kol kas reikia skubėti įsisavinti lėšas, skirtas kovai su klimato kaita, ir apginti visus gyvūnus.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here