Skip to content

Ar susigundysime auginti patį brangiausią prieskonį – šafraną? 

Pranas ZUBRICKAS

Gali pagrįstai kilti klausimas dėl jo formuluotės, nes jau yra ne tik susigundžiusių, bet ir augintojų. Tiesa, šie, ko gero, kol kas yra vieninteliai. Pradininkai šio agroverslo yra Gintarė ir Aurimas Jukniai iš Kėdainių r.

Krokai yra vilkdalginių šeimos augalai, gentyje – apie 100 rūšių, paplitusių P. Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Pietvakarių Azijoje. Yra daug sukultūrintų krokų rūšių, išvesta daugybė veislių. Krokai stebina savo vegetacija nuo labai anksti pražystančių, iki vegetuojančių vėlyvą rudenį ar net švelnią žiemą. Fantastinį reginį teko matyti studijų metais, pavasarį keliaujant po Karpatų kalnus. Daugelyje vietų pasitaikydavo miškai, nuo žydinčių krokų atrodantys lyg mėlyna jūra. Bet garsiausias yra daržinis krokas, iš kurio žiedų gaunamas šafranas – bene garsiausias ir brangiausias prieskonis.

Sukurta daugybė legendų ir mitų apie šafraną, todėl neišsiplėsiu, nes tai labai seniai kultivuojamas augalas, buvo žinomas net prieš tūkstančius metų. Per tiek amžių norom nenorom šafranas apaugo mitais, legendomis. Daugiausia šafrano išgaunama Irane, daugiau nei 90 proc. pasaulinės gamybos. Visas kiekis yra apie 300 tonų. Bet aukščiausios kokybės šafranas yra gaunamas Indijos Kašmyro regione. 

Daržiniam šafranui reikia karštų vasarų ir šiltų drėgnų žiemų. Aukščiausios rūšies šafranas gaunamas iš krokų, kurių žiedų piestelės yra tamsiai bordo, violetinio atspalvio. Kašmyro šafrano kilogramo kaina siekia iki 19 eurų. Šafrano kokybei dar svarbu kvapas bei skonis. Tokie aukščiausios kokybės daržiniai krokai ir auginami Kašmyre. Bet ir ten augantiems krokams dėl klimato kaitos sąlygos prastėja. Augintojai skundžiasi – jei ankščiau iš 60 arų pavykdavo surinkti apie 1 kg šafrano, tai dabar tik 0,3 kg. Norint gauti 1 kg, reikia apdoroti 150–200 tūkst. žiedų, o žmogus per dieną gali nuskinti iki 10 tūkst. žiedų. Pasirodo, situaciją gelbsti jau kitame straipsnyje aprašytas uždaroje erdvėje vertikalus ūkininkavimo metodas. Kas labiausiai nustebino, kad ištyrus šafrano kokybės parametrus buvo konstatuota, jog gauto šafrano kokybė uždaroje erdvėje netgi geresnė, nei auginto natūraliomis sąlygomis. Yra susidariusi nuomonė, kad kas užauginta ne natūraliomis sąlygomis, visuomet yra prastesnės kokybės. Tai atsitinka tuomet, jei kultūrai nesudaromos visos sąlygos jos fiziologiniams procesams, tuomet užauginta produkcija būna nepilnavertė. Taip būna, kai yra šviesos nepriteklius, nesubalansuota mitybinė terpė, temperatūros režimas ir pan. 

Prastėjant klimatinėms sąlygoms, Kašmyro ūkininkai su mokslininkų rekomendacijomis daržinių krokų versle pereina į uždarą vertikalų ūkininkavimą. Jei kas pas mus pabandytų auginti atvirame grunte daržinius krokus šafrano gavimui, būtų gana didelė rizika, nes žiemos metu temperatūra neturi viršyti -15 laipsnių. Vis dėlto, verta išbandyti, tik įsigyjant reikia žiūrėti, kad nenusipirktumėt rudeninio vėlyvio, kuris labai panašus į krokus. Skiriasi tuo, kad daržinis krokas turi 3 piesteles, o rudeninis vėlyvis – 6 piesteles.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje