Skip to content

Įsimylėti galima ir žiemą, arba ką atskleidė „Ignalinos pasakų“ istorija 

Lina RAGINYTĖ

Esu iš tų žmonių, kuriems retkarčiais reikia pasakų. Kad atgimčiau, kad prisiminčiau, kas ir dėl ko čia esu. Gražiausios iki šiol man buvo Švedijoje gyvenančio rusų kilmės inteligento Michailo Kaziniko (dėstytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, klasikinės muzikos populiarintojas) pasakos, kurias jis nuolat seka interneto platybėse. Tiesa, buvo prašęs skirti nors 15 min. televizijos eterio kiekvieną vakarą, kad galėtų gelbėti pasaulį – sekti pasakas vaikams ir suaugusiems. Jam neleido. Juk išmintis, meilė ir žinojimas kelia pavojų… Kas bus, jei vieną dieną žmonės atsibus, o vaikai galės likti tokie, kokiais gimę?.. Tačiau šiandien svarbiausia žinia, kad Ignalinos niekas nesustabdė – ji gali laisvai skleistis, augti, atgimti ir įsimylėti net žiemą, nes ką tik gavo dovanų – nuostabią knygą „Ignalinos pasakos“. 

Lapkričio 23-ąją Ignalinos viešosios bibliotekoje bruzdėjo pilnutėlė smalsuoliais erdvė, kur visi nekantriai laukė knygos ,,Ignalinos pasakos“ pristatymo. Kaip ir galima buvo tikėtis, renginys nustebino savo formatu. Knygos pristatymas – viktorina, nelengvai įveikiama ir mažiesiems, ir net suaugusiems pasakų mylėtojams. Renginį vedusi rašytoja Gintarė Adomaitytė vedžiojo klausytojus keliais ir klystkeliais, bandydama sužadinti smalsumą geriau pažinti pasakų kūrėjus, jų pomėgius, pasakų kūrimo aplinkybes. Įveikusiems jos užduotis – nuostabi dovana – dar kvepianti dažais vienintelė Ignalinos pasakų knyga. Ir ne šiaip pasakų… Jos nepanašios nei į kitas pasakos, nei viena į kitą ir, jei galima taip pasakyti nesupykdant autorių, pasakos, kas gal ir nelabai joms būdinga, išsiskiria grakštumu ir elegancija, nors kiekvienoje iš jų, kaip ir kitose pasakose, slypi gilių išminties perlų. 

Pasakose įamžinti paslaptingi Ignalinos Šiekščio, Ilgio, Gavio ir jo jaunesnio brolio Gavaičio ežerai, legendinis Vilkakalnis ir čia vilką sutikęs Ignas, senoji Smėlio gatvė, garsioji Palūšė su Lūšių ežeru, Meironys su gražiąja Meiros upelė ir daug nuostabių veikėjų ir pažįstamų personažų. 

Dešimt pasakų sukūrė Daina Opolskaitė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Darius Rekis, Ilona Ežerinytė, Nijolė Kepenienė, Rasa Milerytė, Virgis Šidlauskas, Ona Jautakė ir pati Gintarė Adomaitytė. Taip gimė nedidukė, labai miela knygelė, kurią papuošė puikios Daivos Molytės-Lukauskienės iliustracijos. 

Kiekvienas kūrėjas savaip pamatė ignaliniečiams pažįstamas vietas, interpretavo liaudies pasakojimus, pajuto Ignalinos dvasią ir visa tai meniškai perteikė savo pasakoje.

,,Ignalinos pasakos“ – tai Ignalinos krašto kultūrinį gyvenimą profesionaliais akcentais nuolat papildančios VšĮ „Meno bangos“ pernai organizuotos rezidencijos rezultatas. 

Kaip sakė VšĮ „Meno bangos“ vadovas Marius Kraptavičius, kūrėjai dėkingi ir Lietuvos kultūros tarybai už suteiktą dalinę paramą projektams „Ignalinos pasakos“ (2021 m.) ir „Ignalinos pasakos:savaip ir kitao“ (2022 m.), ir Ignalinos rajono savivaldybei. „Ačiū projektų partnerėms – Ignalinos rajono viešajai bibliotekai, Lietuvos aklųjų bibliotekai, laikraščio „Mūsų Ignalina“ redakcijai. Esame dėkingi projektų savanorėms Virginijai Mesropian ir Laimai Banienei bei savanoriui Edmundui Kilkui. Dėkojame ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijai bei Didžiasalio bibliotekai, visada mielai dalyvaujančioms „Meno bangų“ projektuose. Už suteiktą jaukumą tariame ačiū „Saulėtekio“ kaimo turizmo sodybai ir jos šeimininkams Danutei ir Petrui Račkoms“, – džiugdamasis draugais sakė M. Kraptavičius.  

Renginys pradėtas ir užbaigtas Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojos ekspertės Virginijos Stuglienės ir jos mokinių Viktorijos Lazauskaitės bei Medeinos Kutraitės atliekamais kūriniais. Knygos pristatyme dalyvavusi viena iš autorių – Rasa Milerytė – papasakojo  savo kurtos pasakos aplinkybes. Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokytoja Nijolė Trinkūnienė atskleidė pasakų iliustravimo nuotykius. Dailės studijos vaikai vieni pirmųjų gavo progą perskaityti suskurtas Ignalinos pasakas ir bandė jas „apgyvendinti“ savo piešiniuose (68) ar net meninėse fotografijose (4). Visi vaikų kūriniai sutūpė Ignalinos viešosios bibliotekos erdvėje sukurtoje parodoje, iš kur ketina keliauti po įstaigas ne tik rajone ir visiems pasakoti nuostabias Ignalinos istorijas.   

Renginyje dalyvavusi Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė dėkojo knygos sumanytojams, autoriams ir parodos kūrėjams.

„Ignalinos pasakos“ išties stebuklingos. Vakare, prieš užmiegant, sūnus įjungė mažąją švieselę kambaryje, pritūpė į skaitymui skirtą mano fotelį ir ištarė: „Mama, aš paskaitysiu tau pasaką Apie žmones, kurie yra ežerai (autor. Rasa Milerytė)…“ 

Tai buvo viena gražiausių pasakų, viena gražiausių akimirkų šią žiemą… 

Autorės ir Ignalinos TV nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje