Skip to content

Bendrystė Ignalinos Kolpingo šeimoje

Laima TETERIUKOVIENĖ

„Kolpingiečių vertybės tarnauja žmogui, padarydamos jį ir darbingu, ir laimingu.

Dalyvauti Kolpingo draugijos veikloje, patraukia paties Kolpingo padrąsinimas išgyventi krikščionybę ne kaip tradiciją ar teoriją, bet kaip gyvenimą.

„Draugiją jis įkūrė tam, kad jauniems žmonėms padėtų nesutrikti gyvenime, o atrasti tvirtus pagrindus, kad būtų tikrais krikščionimis, patriotais, mylinčiais tėvais ir motinomis, gerais savo srities žinovais“.

(Pagal A. Ramutės Rimšelienės mintis)

Šiuo metu Ignalinos Kolpingo šeimoje darbuojasi ne tik senjorai, bet prie veiklos prisideda ir Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai. Draugijoje susibūrę kelios kartos moka leisti laiką kartu. Parapijos senjorai ir gimnazijos mokiniai dalyvauja bendrame projekte: ,,Iš kartų lobyno“. Tai projektas, kuris sukviečia kartas bendrai veiklai. Siekiame išlaikyti lietuviškas tradicijas, prisiminti senuosius amatus. Mes kartu piname juostas, mokomės vilnos vėlimo paslapčių, rišame šiaudinius sodus, kartu keliaujame, susėdame arbatos puodeliui, renkamės bendrai maldai.

Lapkričio 26 d. Ignalinos Kolpingo šeima vyko į ekskursiją. Šioje išvykoje dalyvavo ne tik Ignalinos Kolpingo šeimos senjorai, bet ir Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai. Aplankėme Rokiškio Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčią, kur po šv. Mišių diakonas Vilius Valionis papasakojo apie bažnyčią. Nepaprastą jos istoriją net nuo XVI a. išgirdome atskirose bažnyčios erdvėse. Rokiškio bažnyčios grožis yra jos vidaus įrengime, todėl pasakojimas pradėtas prie Didžiojo altoriaus, padaryto Paryžiuje iš ugnyje auksuotos bronzos ir papuoštu dvylika bronzos statulų. Nors dabar prasidėję restauracijos darbai, tačiau diakono pasakota istorija vis vien įkvėpė didžiulę nuostabą ir grožį. Sustojome ir prie senosios bažnyčios pamatų, kurie išsaugoti po stiklo grindimis, nes pirmoji Rokiškio bažnyčia sudegusi, net du kartus ir vis iš naujo atstatyta.

Apžiūrėjome Popiežiaus Jono Pauliaus smėlio skulptūrą, Paryžiuje pagamintus vargonus, grožėjomės nuostabiais gotikos elementais ir mistiška vitražų šviesa, o kopdami į bažnyčios bokštą, sustodavome apžiūrėti išsaugotus tradicinius būgnus, bažnyčios varpus, šventųjų skulptūras.

Vėliau aplankėme Ilzenbergo dvarą, įkurtą 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko. Čia sužinojome apie XVI–XVII a. kunigaikščių Krošinskių valdymo laikotarpį ir XVIII–XIX a. Tyzenhauzų giminės indėlį į Rokiškio miestelį ir dvaro atstatymą. 

Dabar čia vyksta edukacijos, stovyklos, yra nuostabus ūkis, savo grožiu stebinanti aplinka. Tačiau tokiu metų laiku čia tylu ir ta tyla prabyla kvietimu sugrįžti čia, kai viskas sužaliuos. Grįžome pilni įspūdžių, geros nuotaikos ir laukimo, kada vėl galėsime čia apsilankyti.

Taigi dėkojame Lietuvos Kolpingo draugijai už finansinę paramą, Ignalinos kolpingietei Irenai Žilėnienei – už kelionės organizavimą, o Ignalinos autobusų parko vadovui Povilui – už transportą.

Džiaugiuosi, kad prasidėjusio Advento dvasią galime pajusti, išgyvendami krikščionybę ne kaip tradiciją ar teoriją, bet kaip gyvenimą, džiaugdamiesi bendrystėje ir su Dievu ir su žmogumi.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje