Susitikimas su teatru žiūrovui, dažniausia – pamoka. Neišmokta, pakartota ar priminta. Teatras daugeliui tarsi nebyli išpažintis, kurioje išsaugomas privatumas, galimybė iškalbėti save aktorių monologais, paviešinti jausmus ir likti neatpažintam minioje. Praėjusį šeštadienį, spalio 26-ąją, Ignalinoje vyko Kaimynų teatrų festivalis, jau trečią dešimtmetį surinkdamas į vieną būrį aistringiausius scenos mylėtojus. Festivalyje dalyvavo mėgėjų teatrai iš Skapiškio, Rokiškio, Skirsnemunės, „Solo“ teatras ir režisierė Birutė Mar. Pertraukose žiūrovus dainomis džiugino aktoriai Giedrius Arbačiauskas ir Eimantas Bareikis, ansamblis „Vėtrungė“. 

Ignalinos mėgėjų teatrų SALOS ir IKI aktoriai festivalio atidaryme į susirinkusius prabilo Justino Marcinkevičiaus poemos „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“ žodžiais. Trapaus ir gležno daigelio – mūsų žmogiškumo išsaugojimo procesas – amžinas, kaip ir klausimas – o kaip tave išsaugoti, apginti, išauginti?.. Tik teatre ir per išpažintį leistinas toks dvasinis atvirumas, kuriame gvildenami esminiai ir giluminiai būties aspektai, kur žmogus kitaip prisiliečia prie savo gyvenimo prasmės suvokimo. Ignaliniečiai savo menine kompozicija subtiliai pakvietė susirinkusius į užburiančią teatro tikrovę.

Festivalio svečius ir jo įkvėpėją režisierę Jolantą Narbutaitienę pasveikino rajono mero pavaduotojas Juozas Rokas, įteiktos gėlės ir atminimo dovanos, o toliau tęsėsi svečių pasirodymai… 

Skapiškio teatras „Stebulė“ ir jo režisierė Vita Vadoklytė ignaliniečiams pristatė kraštiečio rašytojo, žurnalisto, tremtinio Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) gyvenimą, kūrybą bei partizanų būrio vado Alfonso Augulio ir jo šeimos tragediją – spektaklį „Nulaužytų šakų giesmės“. Laikmečio drama, primenanti mūsų tautos kančių ir tremties istoriją, jautriai sutikta žiūrovų, skatinanti praeities likimus išgyventi naujai, dar kartą permąstant lietuvių tautos dalią. 

Skirsnemunės teatro ,,Pakeleivis“ aktoriai žiūrovams pristatė Keturakio komedją „Amerika pirtyje“ ir sulaukė daugiausia publikos šypsenų bei aplodismentų. Režisierė Birutė Šneiderienė ignaliniečiams padovanojo visą puokštę neužmrštamų ir nuotaikingų festivalio akimirkų.

Rokiškio kultūros centro liaudies teatras ignaliniečiams dovanojo r R. Thomas detektyvą „Kur dingo Elizabet?“. Režisierė Violeta Mičiulienė žiūrovus suintrigavo virtuozišku detektyvu – patraukliu, žaismingu, primenančiu Agatos Kristi siužetus.

Režisierės Birutės Mar pjesė „Tremties atmintys“ pasakoja apie 1941–1956 m. Lietuvos tremtinių Sibire ir autorės tėvų (J. ir A. Marcinkevičių) prisiminimus. Joje ne tik išgyventi jausmai, poezija, tremtinių nuotraukos ir dainos… Pjesėje meniškai išsakyta Lietuvos tremties istorija, kurioje asmeninė drama persipina su visos tautos išgyvenimais. Pastatymas giliai ir jautriai palietė Ignalinos žiūrovų širdis.

Iš teatro grįžtame visada kitokie. Tai – didysis teatro menas, transformuoti mūsų „dvasinius reikalus“.

O Kaimynų teatrų šventės uždaryme dėkota žiūrovams ir dalyviams, organizatoriams, įteikti Daugėliškio bendruomenės kepti pyragai, teatrų nariai pakviesti į vakaronę. Festivalį organizavo Ignalinos teatro bičiulių bendruomenė ir Ignalinos rajono kultūros centras.

Autorės nuotr.