Skip to content

Kakava ir „Siūlo gimtimi“ kvepiantys Advento vakarai Ignalinoje

Lina RAGINYTĖ

Gamta kasdien džiugina vis gražesniais šaltuko ir snaigių raštais. Už lango išdabinta, išdainuota ir išpiešta pasaka. Eik ir mėgaukis, džiaukis kiekviena diena, pripildyk švenčių laukimą pačiomis gražiausiomis akimirkos, atradimais ir įženk į pavasario tiesiąją kupinas energijos ir ryžto. O miestą užgaubus sutemai, gali rinktis šiek tiek daugiau – neįpareigojantį buvimą bendrystėje. Praėjusį penktadienį iš skirtingų kampelių susiėjo žmonės į kavinėje „Šeimos virtuvė“ organizuotą jaukią ir šiltą vakaronę „Siūlo gimtis“. 

Vis daugiau žmonių atranda kavinę „Šeimos virtuvė“. Ir ne tik dėlto, kad čia puikus maistas, kurį su džiaugsmu priima ne tik akys, bet ir skrandis. Bene labiausiai žmones traukia ir žavi savininkų Aurelijos ir Modesto draugiškumas, bendruomeniškumas. Antrą ir trečią kartą užsukantys į kavinę, sugrįžta kaip į namus, o ne kaip į maitinimo įstaigą. 

Po vieno apsilankymo kavinėje Ceikinių krašto vilnos verpimo meistrė Monika Šimonėlė pasiūlė Aurelijai idėją, padėsiančią kartu visiems skleisti jaukią, adventinę nuotaiką Ignalinos mieste. 

Praėjusį penktadienį į pirmąją vakaronę atvyko ir Ignalinos, ir Ceikinių bei Dūkšto seniūnijų gyventojai. Kažkas nėrė suknelę, mezgė megztinį, vyrai ir vaikai žaidė stalo žaidimus, dūkštietės atvyko su savo verpimo rateliais semtis patirties, na, o kitos moterys ne tik aptarė patiekalus, močiučių rankdarbius, bet ir pačios drąsiai ėmė į rankas verpstukus ir mokėsi pačios susivyti siūlą. 

Gebėdama susiverpti siūlą, moteris gali viską. Susiverpus siūlą (o jų yra labai įvairių), gali megzti, nerti, austi, o paskui ir siūti. Tai daug laiko ir kantrybės reikalaujantis amatas, bet kartu ir užburiantis. Jei rankos limpa prie verpstuko ar ratelio, palaiminta moteris. Tereikia pabandyti. Žinoma, meistru ar profesionalu laikomas žmogus, konkrečiai veiklai skyręs bent 10 tūkst. valandų, t. y. 5-erius metus. Bet juk reikia nuo kažko pradėti. 

Būtent visi ateinantys gruodžio mėnesio antradienių vakarai ir skirti pokalbiams, mokymams, tyrinėjimams, draugiškiems pajuokavimams, planams ir patiems gardžiausiems užkandžiams Šeimos virtuvėje su Monika ir draugais. 

Kažkodėl dabar, rašant apie praėjusią vakaronę, prisiminiau vieno JAV miestelio Monowi istoriją. Jau daugelį metų šiame miestelyje tėra vienas vienintelis gyventojas – 86 erių moteris Elsi Eiler. Ji dirba mere, bibliotekininke, sekretore, barmene ir vadovauja tavernai. Kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį, 9 val. ji atidaro savo taverną, kur gamina mėsainius už 3,5 dolerio, dešrainius už 1,25 dolerio ir alų, kurį reklamuoja, kaip patį šalčiausią mieste. Iškart kyla klausimas, kam ji tai daro, jei visame mieste nėra nei vieno žmogaus? Tačiau ji jau priėmė svečių iš skirtingų 47 JAV valstijų ir 41 pasaulio šalies. Žmonės tiesiog plūstą pas ją. Žmonės čia jaučiasi laukiami, mylimi ir net iš kaimyninių miestų skuba ilsėtis ir vakaroti būtent pas ją. Tiesa, 1930 m. Monowi buvo labai gyvybingas miestelis prie geležinkelio, beveik toks pats kaip ir Ignalina, bet iš Monowi žmonės vis bėgo ir bėgo… o kiti iškeliavo Anapilin, kaip ir Elsi vyras Rudi 2004 m., ji liko vienui viena. Elsi juokauja, kad vieno gyventojo mieste privalumas tas, kad ji visada laimi mero rinkimus. Tačiau yra ir trūkumų: ji pati iš savęs renka mokesčius (500 dolerių), kad sumokėtų už elektrą 3 gatvės žibintams ir vandentiekio paslaugas. 

Žinoma, jokiu būdu nelinkiu Ignalinai tokio likimo, tačiau Elsi ir Monowi miestelio istorija yra puikus pavyzdys, ką gali vienas žmogus, nebijantis išeiti iš ribų, nebijantis laužyti stereotipus ir pasitikintis savo kūrybingumu. Burkimės, kurkime ir Ignalina galbūt įminsime Ignalinos unikalumo mįslę, padėsiančią parodyti ją pasauliui kitomis spalvomis. Būkime patys originalūs, bet draugiški ir mūsų miestas išgarsės kaip draugiškiausias ir originaliausias, o jį plauks išties juo besižavintys svečiai. 

Antradienių vakarais, iki pat šv. Kalėdų, nuo 18.30 iki 20.00 val., buriamės kavinėje „Šeimos virtuvė“ Advento vakaronėms „Siūlo gimtis“. Laukiamos verpėjos, mezgėjos, nėrėjos, siuvinėtojos ir tiesiog geri žmonės. Sušildykime vienas kitą gerumu, jaukia aplinka ir bendryste.

Autorės ir Liepos Jankauskaitės nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje