Ar dovanėlių sau ir kaimynams jau nupirkote? Taigi Kalėdos artėja, kaipgi be dovanų, kaipgi be prekybos tinklų ir visokiausių internetinių parduotuvių, kurios tiesiog bruka savo prekę per visus kanalus, taip pat ir per visuomeninius, kurie turėtų mus nuo reklamos apsaugoti, nes yra išlaikomi iš biudžeto, tai yra, mūsų visų pinigais, nors niekas neklausė, ar mes norėtumėm visą tą šlamštą išlaikyti.

Beje, reikėtų rašyti „Šv. Kalėdos“, bet jos šventos buvo anksčiau, kai švęsdavome jas, langus užsidangstę, kad kaimynai, tarp kurių visais laikais buvo daug „stukačių“, nepamatytų. Dabar Kalėdos – pirkinių metas, taip visi rašo ir nesigėdina. 

Ir ko čia gėdytis? Svarbiausia – pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Nesvarbu, kad tų dovanų niekam nereikia, svarbu, kad jos būtų prašmatnios, ir dar ypač svarbu, kad apie tai visi sužinotų. Kaime – nepatingėk dovanos pas kaimyną nusinešti, mieste (kaime irgi galima) – paskelbk apie tai visuose socialiniuose kanalizacijos tinkluose…

Daug kam praėjusi savaitė buvo, arba bent tuo mus bandė įtikinti, „pasirengimo Kalėdoms metas“. Net psichologai darbo turtėjo – aiškino, kaip susidoroti su prieššventiniu stresu. Supraskime psichologus, jų daug, psichų Lietuvoje visiems neužtenka, reikia kažkaip užsidirbti, straipsniuką kokį parašyti. 

Gal todėl kai kurie nusišnekėjimai praslydo menkai pastebėti.

Vėl nusišnekėjo popiežius. Tiesiog dar kartą parodė, kad jis visiškai nesigaudo, kas yra kas. Pasak Pranciškaus, dėl žiaurumų Ukrainoje esantys kalti buriatai ir čečėnai, ir jie tokie todėl, kad nesilaiko Rusijos tradicijos. O patys rusai, pagal popiežių, niekuo dėti, tiesiog angelai, skaitykite Dostojevskį, kuris, kaip popiežius panašiai nusišnekėjo lapkričio pradžioje, lankydamasi Bahreine, „įkvepia krikščionis krikščionybės apmąstymui“.

Kažkada teko perskaityti Dostojevskį, beveik visą, bet įkvėpimo krikščionybės apmąstymui jame neradau. Žinok, iš kur tokie Pranciškaus įspūdžiai – gal Dostojevskio vertimas prastas buvo, nors kažin koks prastas vertimas turėtų būti, kad šitaip prasmę iškreiptų. Sakytumėm, kad koks patarėjas jam ne taip papasakojo, jeigu tas nusišnekėjimas būtų pirmas. Ne veltui manoma, kad pirmą kartą turime tokį komunistuojantį popiežių.

Tenka pastebėti, kad mūsų „respublikinė“ žiniasklaida pati popiežiaus išsakyto rusų ir buriatų bei čečėnų supriešinimo nekomentavo, tik rašė, kad tai labai nepatiko Maskvai. O jeigu nepatiko Maskvai, vadinasi, viskas gražu ir teisinga, Rusijos tautelės kaltos, o rusai – ne, gal jie net stengiasi jas civilizuoti, priartinti prie „Rusijos tradicijos“?

Kitas nusišnekėtojas, nors dydžiu jų tikrai nederėtų lyginti, tai mūsų prezidentas. Kalbėdamas žurnalistams apie Mykolo Majausko išmetimą iš konservatorių partijos, Gitanas Nausėda sakė: „Tai byloja apie tam tikrą demokratijos stygių partijoje, nes jis gali nukentėti už savo pažiūras“. 

G. Nausėda, mano politologė Rima Urbonaitė, „niekaip neišeina iš opozicijos vaidmens“. Galima prisiminti, kaip prezidentas tylėjo, kai iš „valstiečių“ partijos buvo metamas Tomas Tomilinas, bet gal ir neverta, nes prezidento, kaip ir popiežiaus (gal ir ne visai gerais palyginimas, juoba jis tikrai ne šventesnis už popiežių), kairuoliškumas aiškiai matomas. Vilijos Blinkevičiūtės jis dar viešai nemyli, bet Gintautą Palucką… Ne, atleiskit, jokių dviprasmišku užuominų. Čia jokių dviprasmybių nėra.

G. Nausėda parodė, kad jis visiškai nesigaudo, kas yra partija ir kuo ji skiriasi nuo paprasto žmonių susiėjimo. Nors ir čia norint panašumo būtų galima rasti. Sakysim, tokia „šilta“ kompanija susimetė degtinės buteliui, ir vienas nedavė euro, nes norėjo alaus. Manote, jam degtinės įpils? Tai štai, aš iš savo kaimo manyčiau taip: jeigu partietis nesielgia taip, kaip visi kiti partijos nariai, jam reikia pasiūlyti eiti prie kito alubario, tai yra, į kitą partiją, kurių dabar tiek privisę – ir alaus mėgėjų, ir veganų, ir dar kažkokių… Ir taip turėtų elgtis visos partijos.

R. Urbonaitė G. Nausėdos kalbas, tiesa, kita proga, pavadino politiniu mužikiškumu. Ne, mūsų prezidentas – ne mužikas. Jis ekonomistas, ar bent buvo toks. Dar jis vadinamas buvusiu banko klerku. Bet, kaip sakoma, visos profesijos geros, kad tik žmogus geras būtų, ir savo vietoje. O kad kažką ne taip pasakė…

Kažkur skaičiau, kad seniausios profesijos buvo prostitutė ir vagis, o kai jiedu sugulė, gimė politikas. Pabrėžiu, kad šis sakinys neturi nieko bendra su rašinėlyje minimais politikais. 

lryto.lt (T. Bauro) nuotr.