Skip to content

Balta balta, kur dairais…

Artėja prie pabaigos 2022-ieji, tuoj švęsime Šv. Kalėdos ir Naujuosius metus. 2022-uosius ilgai prisimins visa pažangi žmonija, o labiausiai, suprantama, europiečiai dėl karo, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. Tai ne tik liūdniausi, tragiškiausi šio tūkstantmečio įvykiai Europos žemyne, bet, ko gero, ir tokie nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Bet tai atskira tema. Grįžkime prie to, kokie buvo besibaigiantys metai žemės gėrybių puoselėtojams. 

Ir vėl reikėtų grįžti prie orų, klimatinių veiksnių, nuo kurių didele dalimi priklausė žemdirbių rezultatai. Vasara, kokia buvo, nebepriminsiu. Man įdomiausias, keisčiausias buvo ruduo. Rugsėjis buvo jau labai  rudeniškai šaltas, vėsus, spalis, sakyčiau, vasariškai šiltas, o lapkritis – žiemiškas, ankstyvas su sniego nuolatine danga. Kai užsnigo lapkričio trečioje dekadoje, sniegas, bent mūsų regione, taip ir užsiliko su garantija, kad iki Naujųjų metų tikrai nedings. Pietvakarių ir vakarų šalies regionuose buvo nemažai dienų, kai nebuvo sniego dangos.  Prognozuojant tolimesnę žiemos eigą, manau, gali jai tekti atsitraukti, nes per stiprokai ir per anksti ėmėsi ,,žiemiškų darbų“, juolab, kad juk klimatas sparčiai juda šiltėjimo kryptimi. Beje, prieš kurį laiką Gismeteo rodė vos ne visas sausio dienas su pliusu, o dabar jau rodo su gana dideliu minusu. Juokingai atrodo tos mėnesiui į priekį rodomos temperatūros, kai sunkiai sekasi orus prognozuoti net savaitei. Prognozės, remiantis liaudies pastebėjimais, išmintimi, kuriais remiasi gerb. etnologas L. Klimka, jau retai kada dėl suprantamų priežasčių pasiteisina. Kadaise buvo remiamasi fenologiniais stebėjimais, atliekant įvairius ūkio darbus.

Šiemet iš visų žemdirbystės sričių geriausi metai buvo augalininkyste, tiksliau, grūdininkyste, besispecializuojantiems ūkininkams. Itin tiems, kurie sugebėjo įsigyti trąšų, augalų apsaugos priemonių dar iki drastiškai sukilusių kainų.  Grūdų mūsų šalyje užauginama gal net trigubai daugiau, nei mes sunaudojame mitybai. Didžioji dalis parduodama į užsienį kaip žaliava. Šia prasme esame praktiškai trečiąja pasaulio šalimi, gyvenančia iš žaliavų pardavimo. Turint tokį grūdinių kultūrų derliaus perteklių, importuojame mėsą, pieną, kiaušinius. Tai keistokas paradoksas. Suprantama, kur grūdų kainos aukštesnės, ten ir keliauja prekė. Gal tikslingiau būtų grūdus perdirbti į įvairius gaminius ir juos eksportuoti? Mūsų ūkininkai, kurie specializuojasi gyvulininkystėje, paukštininkystėje, bet neturi savo gamybos pašarų, praktiškai negali išsiversti. Kasmet stabiliai mažėja melžiamų karvių, kiaulių skačiai, kiek geresnė situacija, auginantiems mėsinius galvijus, prasti reikalai paukštininkystės sektoriuje. Pradeda trūkti kiaušinių ne tik mūsų šalyje, bet ir pasauliniu mastu.  Jei neklystu, Vyriausybė skyrė 6,1 mln. kiaulininkystės ir 2 mln. eurų paukštininkystės sektoriams už praeitų metų realizuotą produkciją. Skirti yra viena medalio pusė, o kaip buvo įsisavintos lėšos – kita. Paprastai sukuriami tokie  nuostatai, kad kam labai reikia, tas jų, kaip įprasta, negauna dėl keistokų, ne labai pagrįstų kriterijų. Kažkokie stebuklingi balai, o ne kompetencija ir rimti ketinimai vystyti, plėtoti verslą tampa visagaliais.

Prie aukštų maisto produktų kainų jau spėjome priprasti, dabar po Naujųjų metų reikės priprasti ir prie dvigubai didesnių elektros energijos įkainių, didesnių banko paskolų palūkanų, nemažėjančios infliacijos –dvigubai didesnės, nei ES šalių vidurkis. Bet užtai už beveik pusę milijardo eurų pirksime 8 Himars’us, kuriuos gausime tik 2025 m. Kai, ko gero, grėsmė iš Rusijos bus jau praėjusi. Visi žinome, jaučiame, kad iki to laiko Putino autokratinis režimas tikrai bus žlugęs. Daug kas bijo, kad po jo gali ateiti dar aršesnis diktatorius, toks kaip  D. Medvedevas (tada himarsai tikrai nemaišytų), o  jei ateitų valdyti Rusiją B. Jelcino  stiliaus žmogelis, ko gero, ,,rūdytų“  tie himarsai. Mano prognozė – 50:50. Manau, kad patys rusai po Putino epochos bus suinteresuoti atstatyti normalius santykius su tomis valstybėmis, su kuriomis juos prarado per neišprovokuotą karą prieš Ukrainą. Tik esant normalesnei ar bent pusiau liberalesnei valdžiai, Rusija galės tikėtis laipsniško sankcijų panaikinimo. Bet išvengti nuostolių, padarytų žudant civilius gyventojus, šluojant nuo žemės paviršiaus miestus su visa infrastruktūra, vargu ar pavyks (tik nežinia, kaip pavyks priversti už visa tai sumokėti šalį agresorę).

Bet grįžkime arčiau savo kiemo reikalų.  Kaip reta, šiemet sulaukėme normalios žiemos su įspūdinga sniego danga, gana padoriu šalčiu. Esant sniegui, kol tos dienos trumpėjo iki minimalaus šviesiojo periodo, stipriai  nepasijuto. Depresijos atvejų sumažėjo, itin tarp tų, kam sukelia ją šviesos trūkumas. Kas praktikuoja kambarinę sodininkystę, tikriausiai žino, kaip prižiūrėti kiekvieną augalą, gėlę, jai suteikiant ramybę ar atvirkščiai, norint kad pražystų per Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus (ciklamenai, puansetijos). 

Žvejams ant ledo poledinė žūklė kol kas yra labai rizikinga. Reikia stiproko atlydžio, kad aptirpęs sniegas sudarytų antledį ir po to spustelėjus rimtesniam šalčiui, ledas ženkliai pastorėtų. Be smaigų tikrai nerizikuokime lipti ant ledo. Saugu, kai ledo storis ne mažiau 7 cm. Žvejai žino, kad šiuo metu neršia vienintelė gėlavandenė menkinių žuvų rūšis – vėgėlė, kurios nevalia žvejoti. 

Mačiau klajojančius puošniuosius svirbelius, kurie atskridę neberado taip mėgstamų šermukšnių uogų. Jas seniai sudorojo juodieji ir smilginiai strazdai. Sunkus metas kurapkoms. Iš rudens  matėsi, kur dar jų yra su gausiomis vadomis, nes buvo palankios sąlygos, kai ritosi jaunikliai – apie Jonines. Dabar, kai stora sniego danga, jos dar gali prisikasti prie žiemkenčių, bet kai po atlydžių susidarys pluta, joms bus sunku išgyventi, reikės pagalbos. Ir prie namų lesyklėles neprošal įrengti, ypač sulaukus stipresnių šalčių, kurių, atrodo, nepavyks išvengti. Tenka pamiršti, kai prieš keletą metų visų žiemos mėnesių vidurkiai buvo su pliusu.

Linkiu visiems baltų Šv. Kalėdų ir laimingų naujų Juodojo vandens triušio 2023-ųjų metų.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje