Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos pacientai sulaukė įvairių naujovių ir pasikeitimų. Nuo Naujųjų metų šalyje įteisintas medikamentinis abortas, o gimdančios moterys gali paprašyti, kad joms būtų atliktas Cezario pjūvis. Po Naujųjų įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, tad sergantieji turėtų įsitikinti, ar jų vartojamas preparatas nebuvo išbrauktas iš sąrašo. Gerų žinių sulaukė rajonų ir užmiesčio gyventojai – mėginama pacientų pavėžėjimo paslauga. 

Seimas nustatė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną būtų įrašomi vaistai, kurių priemokos atitiks vieną iš dviejų kriterijų.

Vienu atveju paciento priemoka neturi viršyti 25 proc. vaistų bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc. vidutinės kompensuojamųjų vaistų kainos, taip pat ji neturi būti didesnė negu Vyriausybės nustatyta didžiausia paciento priemoka už pakuotę.

Kitu atveju paciento priemoka už vieno tiekėjo sudėtinį vaistą negalės viršyti 15 proc. praėjusių metų vidutinių kompensuojamųjų vaistų kainų sumos ir Vyriausybės nustatytos didžiausios priemokos už pakuotę, o už dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtinį vaistą – neviršytų jo sudedamųjų dalių didžiausių priemokų sumos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, nauja tvarka sutaupys 18,5 mln. eurų valstybės lėšų, jomis būtų galima kompensuoti naujus vaistus, kurių vertinimas šiuo metu atliekamas ir laukiama sprendimo dėl jų kompensavimo.

Vaistų kainodarą ir kompensavimo tvarką siūloma keisti, nes, ministerijos atstovų teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai skatina vaistų tiekėjus konkuruoti, todėl vaistų kainos nemažėja.

Pacientų atstovai sako, kad priėmus naują tvarką būtų taupoma jų sąskaita, iš kompensuojamųjų vaistų kainyno bus išbraukta dar daugiau pacientams įprastų medikamentų.

Medicininės reabilitacijos skyrimas

Nuo sausio 1 d. pradinės medicininės reabilitacijos paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį, bet ne į konkrečias ligas ar diagnozes, apie pokyčius informavo SAM.

Pagal atnaujintą tvarką, medicininės reabilitacijos paslaugas skirs fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Iki šiol, atsižvelgdamas į jo konsultacijos išvadą, reabilitaciją skirdavo šeimos gydytojas.

Nuo sausio palaikomosios reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti ir pensinio amžiaus žmonės, kuriems yra pripažintas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Iki šiol tokios paslaugos buvo skiriamos tik didelį specialiųjų poreikių lygį turintiems pensinio amžiaus žmonėms. Atnaujintoje tvarkoje atsirado ir dar vienas paslaugų teikimo profilis, skirtas vaikams, sergantiems kraujo ir limfos ligomis. Iki šiol šiems vaikams reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos tik stacionare, o nuo kitų metų pradžios jie galės gauti reabilitacijos paslaugas ir ambulatoriškai, arčiau namų. Po gydymo stacionare sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, kuriems ypač svarbus reabilitacijos paslaugų gavimo greitis ir kokybė, sukurti „žalieji koridoriai“.

Jiems nereikės laukti bendroje eilėje, todėl reabilitaciją bus galima pradėti anksčiau, siekiant kuo greičiau ir efektyviau atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas, arba, esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, jas kompensuoti, užtikrinti kuo sklandesnį sveikimo procesą. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, taip pat sergantiems lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.

Medikamentinis abortas

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje nutraukti nėštumą bus galima ir ne chirurginiu būdu, o išgėrus gydytojo paskirtus vaistus.

Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki devynių nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui.

Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje.

„Po vaistų suvartojimo ir vaisiaus pasišalinimo taip pat bus užtikrinama gydytojo priežiūra“, – skelbia SAM. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, jeigu motina arba vaisius serga liga, dėl kurios kyla pavojus vieno iš jų gyvybei. Jeigu medicininių indikacijų nebus, tačiau moteris pageidaus nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turės sumokėti.

Teisė į Cezario pjūvį

Nuo sausio 1 d. moterys turės galimybę vietoje gimdymo natūraliu būdu pasirinkti cezario pjūvio operaciją, jeigu gimdyvė turi reprodukcinės funkcijos sutrikimų arba esant tam tikriems rizikos faktoriams. Ministro įsakymas numato galimybę atlikti cezario pjūvio operaciją, nesant medicininių indikacijų, kai išpildomos dvi kitos sąlygos. Pirma yra santykinė medicininė indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją, pavyzdžiui, jeigu pacientė turi arba turėjo reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdo pirmą kartą, būdama vyresnio amžiaus, turi socialinių rizikos faktorių arba kitų padidintos rizikos faktorių. Antroji – daugiadalykės gydytojų specialistų komandos kartu su informuota paciente priimtas sprendimas, kad paminėtos sąlygos yra įgyvendintos ir pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją jos pageidavimu. Pacientė, norėdama pasikonsultuoti dėl galimybės atlikti cezario pjūvio operaciją nesant medicininių indikacijų, ne anksčiau kaip 22 nėštumo savaitę, bet ne vėliau kaip 37 nėštumo savaitę, turėtų kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą toje gydymo įstaigoje, kuri atlieka cezario pjūvio operacijas. Gydytojas informuos pacientę apie šios operacijos medicinines ir santykines indikacijas, eigą, galimą naudą ir riziką, cezario pjūvio operacijos ir natūralaus gimdymo privalumus ir trūkumus, atliktos cezario pjūvio operacijos įtaką kitam nėštumui bei gimdymo ypatumus, esant randui gimdoje, taip pat apie cezario pjūvio operacijos pasekmes motinai ir naujagimiui, galimas komplikacijas ateityje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu cezario pjūvio operacija atliekama nesant medicininių indikacijų, o pačios gimdyvės pageidavimu, tai nėra laikoma privalomojo sveikatos draudimo draudiminiu įvykiu, todėl pacientė turi pati sumokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios reikalingos tokiam sprendimui priimti (konsultacijos, tyrimai ir kt.), ir už pačią operaciją. Paslaugų teikimo sąlygos ir kaina turės būti nurodyta tarp pacientės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytoje sutartyje.

Nemokami naujagimių tyrimai

Nuo sausio 1 d. naujagimiai papildomai bus tiriami dėl aštuonių retų ligų, tarp jų – cistinės fibrozės, spinalinės raumenų atrofijos, paveldimų medžiagų apykaitos ligų.

Anksti diagnozavus retą genetinę ligą ir pradėjus taikyti gydymą naujagimiai galės išvengti komplikacijų, neįgalumo, ankstyvos mirties, bus užtikrina jų gyvenimo kokybė.

Lietuvoje nuo 1993 m. vykdoma visuotinė naujagimių patikra dėl keturių įgimtų medžiagos apykaitos ligų, 2012 metais pradėtas naujagimių akių tikrinimas, 2014 m. – naujagimių klausos tikrinimas, 2016 m. – naujagimių tikrinimas dėl kritinių įgimtų širdies ydų.

Pacientų pavėžėjimas į ligoninę ir atgal namo

2023 m., Lietuvoje planuojama išbandyti pacientų pavėžėjimo modelį. Gyventojams pavėžėjimo paslauga bus teikiama tiek vykstant gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek grįžtant į namus.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos bus paskiriamos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kai toks pavėžėjimas pacientui reikalingas dėl jo sveikatos būklės ir ši būklė neleidžia naudotis kitu – individualiu ar viešuoju – transportu.

Pacientai, atitinkantys nustatytas socialines ir ekonomines priežastis, galės taip pat pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis.

Preliminariai planuojama bandomojo pacientų pavėžėjimo modelio diegimą pradėti nuo 2023 m. kovo mėnesio, o praktiškai pacientų pavėžėjimo paslaugos pagal naują modelį jau galėtų būti pradėtos teikti pasirinktos teritorijos gyventojams nuo 2023 m. liepos.

Parengta pagal SAM informaciją

Daugiau: B GRUPĖS VITAMINAI