Mieli skaitytojai, Nauji metai atsinešė savo rūpesčius. Laikraščio prenumeratos rezultatai tik patvirtino regioninės spaudos būtinybę. „Mūsų Ignalina“ palengva tampa ne vien informacijos skleidėju, bet žmonių ir gyvūnų gelbėjimo subjektu. Visi neprisiskambinantys į įvairias globos įstaigas, susiduriantys su valdininkų biurokratizmu, skambina į redakciją ir prašo pagalbos.
Nežinau, ar įmanoma suskaičiuoti mums reikalingų dotacijų dydį, kad taptume pajėgūs skubėti į pagalbą visiems skambinantiems interesantams. Nesureikšmindama redakcijos vaidmens, svarstau, o gal likome ta vienintelė institucija rajono visuomenėje, gebanti bent išklausyti visas žmonių bėdeles ir, kiek įmanoma, patarti ar padėti.
Daug skambinusių laikraščio skaitytojų rūpinosi pavėluota prenumerata, nemažai skambučių sulaukta dėl slidžių ir nekokybiškai valomų šaligatvių, kelininkų dėmesio stokojančių kelio ruožų rajone.
Sulaukėme senjoro skambučio, kuriame prašoma „atlikti patikrą“ dėl galimo sukčiavimo metalo laužo supirktuvėje, veikainčioje Ignalinoje. Suprantama, kad esame tik redakcijos darbuotojai, o (kol kas) ne seklių tarnyba, todėl tik užsimename apie gautą informaciją ir viliamės, kad užuomina sulauks tinkamų išvadų…
Mūsų laikraščio skaitytoja, buvusi pedagogė Dalė Bešėnienė, gyvenanti Ukmergėje, pasidalino asmeniniais Sausio 13-osios išgyvenimais, bet tai – atskiro teksto reikalaujanti istorija, su kuria skaitytojus supažindinsime jau ateityje. Mūsų kraštiečiai, gyvenantys ar žiemojantys sostinėje, nuolatos domisi viešinama informacija, rūpinasi redakcijos išgyvenimo sąlygomis. Būtinybę bendrauti su mumis jaučia ir nemažas būrelis į užsienį emigravusių rajono gyventojų.
Gyvūnų globos reikalais besidominčius skaitytojus informuojame, kad Raščiūnų kaime „ledai pajudėjo“, atsiliepia galimi šeimininkai, norintys priglausti nelaimėlius katinėlius. Ignalinoje stipriai stokojama savanorių, nuosekliai dirbančių, neatlygintinai padedančių gyvūnų globos srityje. Šiuo metu įvardijami vos keli žmonės, gebantys nuolatos rūpintis beglobių situacija. Visa veikla įgautų labiau apčiuopiamų rezultatų, jei į pagalbą ateitų sąmoningas jaunimas, atsirastų daugiau atsakingų lyderių ir tokioje veikloje dalyvautų didesnė grupė savanorių. Šiandieną beveik neįmanoma prisiskambinti į visas Rytų Lietuvoje veikiančias Gyvūnų globos įstaigas dėl jų darbuotojų didelio krūvio.
Mieli skaitytojai, kaip pastebėjote, mes redakcijoje privalome būti universaliais klausytojais, turime gana gerai orientuotis visuose gyvenimo klausimuose ir įvairiose srityse, nes pagalbos prašymai – kartais visiškai nenuspėjami. Tokiais atvejais kyla klausimas, kiek žmonių privalėtų dirbti mūsų kolektyve, kad Jūsų problemos ir dabarties aktualijos visos rastų tinkamą vietą straipsniuose?..
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!