Aną dieną viename portale perskaičiau vieno Seimo nario rašinį apie tai, kad jo anūkei Laisvės gynėjų dieną darželio auklėtojos parodė rusišką „multiką“ „Maša ir lokys“. Iš to rašinio susidariau įspūdį, kad anūkė tame viename darželyje auklėjama nepatriotiškai.

Paskui viename laikraštyje perskaičiau tą patį seimūno rašinį ir tos mokyklos, kurios darželyje ta anūkė mokosi, bei rajono valdžios komentarus. Iš komentarų susidariau įspūdį, kad patriotiškumui nei mokykloje, nei rajone nieko neprikiši. Kaip anksčiau, tais negerais laikais sakydavome – nuo patriotizmo ausys linksta. Tiksliau, nuo kalbų apie patriotizmą. 

Bet keista būtų, jeigu patriotizmo tema tuo ir pasibaigtų. Pas mus Lietuvoje apskritai daug vietos skiriama parodomajam patriotiškumui. Tikiuosi, nepamiršome, kaip čia prieš keletą metų, kai „Žalgiris“ pateko į kažkokį svarbų turnyrą (galite apkaltinti mane patriotiškumo stoka, bet neprisimenu, į kokį) mašinikės važinėjo su trispalvėmis vėliavėlėmis, o ir jauni, ir seni vienas kitą per atidarytus langus sveikino šūksniais „Mes laimėjom!“

Tiesa, kai „Žalgiris“ prapylė, šūksniai pasikeitė: „Tie š…kniai“ prakišo“. Taigi, pasirodo, patriotizmas irgi turi ribas, a ne?

Patriotizmą ne per seniausiai pademonstravo beveik visi Seimo nariai: didžiule dauguma (114 už, 10 susilaikė) priimtas valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo projektas. Numatoma, kad ant automobilių atsiras Vytis.

Šį patriotizmo išsiliejimą paskatino, anot pataisos iniciatoriaus Andriaus Kupčinsko, tiksliau cituojant šį poną, griebtis permainų buvo nuspręsta po to, kai ant automobilių numerių nebeliko techninės apžiūros lipdukų – atsirado tuščia vieta, kuri, žinoma, tuščia būti negali. Kodėl? Na, negali ir viskas.

Suprantama, kad buvo galima pasiūlyti, teisingiau, leisti (be leidimo numerio kaip nors gražinti nevalia) toje vietoje klijuoti lipdukus su Vyčiu. Tegul kas nori, tas ir demonstruoja patriotizmą.

Bet šito tvarkingoje valstybėje tokios saviveiklos būti negali. Pradės dabar kiekvienas, kas tik užsinori, lipdukus gaminti, kas nori – juos klijuotis. O jeigu atsiras tokių neišmanėlių, kurie Vyčio neklijuos? Čia jau skandalas, a ne?

Ir dar – kaip čia gali būti: visokie privatininkai pradės už Vytį pinigus imti? Tam yra įstaiga, kuri viską privalo tvarkyti. Kalbu apie „Regitrą“.

„Regitroje“ ponui A. Kupčinskui, kalbant apie šio projekto įgyvendinimą, patvirtino, kad svarbiausi darbai jau atlikti, nors turėta ir iššūkių. (Na, kaip čia Lietuvoje be iššūkių, kuriuos mūsų vadovai ir šiaip vedliai ryžtingai nugali, kaip visada, prisimenu, dar ir sovietmečiu, nugalėdavo visus sunkumus.)

Išeina, šiam patriotiniam žingsniui, už kurį, kaip visada, susimokės „paprasti žmonės“, jau seniai buvo ruošiamasi?

Taigi, jau nuo spalio 1 d. „Regitroje“ naujai išduodami valstybiniai numeriai kainuos brangiau. Dabar jie kainuoja 7,20 euro, o kiek kainuos tada – „Regitra“ nesako. Aišku, reikės įskaičiuoti „dizaino paslaugas“, kurias įmonė jau patyrė, ir šiaip papildomų išlaidų bus, prie to mes jau esame pripratę, kad kiekviena įgyvendinta naujovė – tai nauja kur nors didmiesčio pakraštyje ar prie ežero išdygusi pilaitė. 

Kai bus žinoma nauja kaina, būtinai parašysiu, kiek kainuoja Vytis. Kasmet „Regitra“ išduoda apie 200 tūkstančių valstybinių numerių. Tada ir skaičiuosim, kiek „dizaino paslaugos“ ir papildomi dažai kainuoja, gal net tyliai pasvarstysim, kiek į šoną nubyra.

Bet užtat, kaip tvirtina ponas A. Kupčinskas, Vyčio atvaizdavimas valstybiniuose numeriuose stiprins tautinę tapatybę.

Štai kaip viskas paprasta, ir tautiškumas vienoje vietoje, ir patriotizmas, ir tapatybė. Išlipai iš mašinos, pažiūrėjai į priekį – tautinė tapatybė sustiprėjo. Apėjęs pažiūrėjai į užpakalį – ta tapatybė pasidarė tvirta kaip plienas. Svarbiausia – viskas paprasta. Vytis ant užpakalio (mašinos) – vadinasi, esi patriotas.

Grįžtant apie prie to “multiko“ – aš iš viso rašinio tame viename laikraštyje taip ir nesužinojau atsakymo į svarbiausią seimūno priekaištą: buvo taip, kaip jis rašo, ar ne, tai yra, rodė tą „multiką“ vaikams ar ne? O jeigu rodė – tai ar jis buvo išverstas į valstybinę kalbą ar ne? O gal auklytės vaikučiams tekstą į valstybinę kalbą vertė?

Bet šie klausimai su patriotizmu, atrodo, nieko bendro neturi. Juk viso šito nepriklijuosi, nepagaminsi, neparduosi, viešai nepademonstruosi. Kam jie, į juos galite neatsakinėti, jeigu jie tokie jau nepatogūs.