Skip to content

Turime viską, ko reikia 

Lina RAGINYTĖ

Sakoma, kad protas – prastas patarėjas, nes kai bandome išmąstyti sprendimus, nueiname visada ne ten, kur reikia, o kur nuveda kažkieno išgyventi ir nuolat kitiems primetinėjami stereotipiniai sprendimai. Deja, mes taip išmokyti, nes juk širdies klauso tik kvailiai (laukiniai), o civilizuoti vadovaujasi protu. Taip protaujame, protaujame ir po vieną, ir būriais protaujame, o Ignalina vis gūžiasi. Galbūt mes tikrai einame ne tuo keliu?

Daugelį metų kalbama apie investuotojus ir kažin kokių mįslingų darbo vietų kūrimą. Bet viskas užstrigę. O gal vertėtų ne po pasaulį lakstyti ir bandyti kopijuoti kitų idėjas, bet tiesiog apsikuopti (visomis įmanomomis prasmėmis) ir kaip visateisiams krašto šeimininkams puoselėti tai, ką esam gavę dovanų? Kas pasakė, kad reikia būti tokiems, kaip visi kiti ir nertis iš kailio, norint įtikti kiekvienai vidutinybei? Kodėl bijome būti originalūs, būti tiesiog savimi? 

Ignalina – išskirtinai gražus karštas. Nuostabi jos gamta ir yra VISAGALYBĖ. Mums tereikia atsigręžti ir klausytis, ką kužda pati gamta. Miškai, girios, ežerai, šaltiniai, upės, akmenys, piliakalniai… senieji papročiai, gyvos legendos… Klystame prievartaudami Ignaliną ir bandydami šokinėti pagal ES išgalvones, bandydami kurti asfaltinę, naujomis technologijomis pripumpuotą karalystę. Mes visomis išgalėmis siekiame „apkarstyti“ mūsų kraštą beverčiais blizgučiais, niekučiais. Verčiame Ignaliną ropoti, kai ji nori skristi. Nupiginome ją iki pakelės mergos, o ji turtinga ir kilminga kaip reta. 

Ignalinos kraštas sukurtas išskirtinai poilsiui, ramybei, sveikatinimuisi ir gyvenimo harmonizavimui (su įvairiomis meno ir gamtos terapijomis) bei švaraus ir tikro maisto auginimui, gamybai. Ignalina – kokybiško ir intelektualaus lėto gyvenimo oazė. 

Kad leistume mūsų kraštui būti tuo, kuo jis turi būti, reikėtų tapti vieningais ir lygiaverčiais, garantuoti kokybę, daug ko atsisakyti, daug ką keisti, bet žingsnis po žingsnio galėtume visko pasiekti. Jei būtų užsibrėžtas konkretus tikslas ir visi žinotų, kuria kryptimi einama ir ko siekiama, labai greitai Ignalina taptų viena unikaliausių ir geidžiamiausių intelektualių svečių bei lankytojų vieta pasaulyje. Geriau jau vienas teisingas turistas, nei dešimt visur besispjaudančių ir nuorūkas pro langus mėtančių juokdarių su alaus buteliais rankose.

Na, o tiems, kam vis tiek norisi modernaus bordelio tipo miesto, mužikų rojaus ar pramoninio daugiabučių monstro – pasirinkimas platus: jei ne Lietuvoje, tai pas kaimynus. Kiekvienas atras laimę tik būdamas savo vietoje ir galėdamas realizuoti save. 

Deja, bet jei Ignalina  bus blaškoma į visas keturias puses pagal kiekvieno įgeidžius ir neis jai paskirtu keliu, netrukus ji teliks įrašu senuose žemėlapiuose. Kol kas dar šios žemės turi viską, ko reikia klestinčiam kraštui. Kai mes pradėsime vertinti ir gerbti save bei savo kraštą, parodysime, ką sugebame ir ko esame patys verti, tada rasis ir tikrieji partneriai  gamtoje kurti „sanatorijas“ ir „reabilitacijų centrus“, sveikatinimosi parkus. 

Gamta – puiki ir sielos, ir kūno gydytoja, tereikia gero gido. Užkliūti už šaknies ir pargriūti į spyglių patalą – ir neskausminga, ir įsimintinas nuotykis, o nučiuožęs ant šlapio asfalto – ilgam žaizdotas paliksi. Jei tai įsisąmoninsime – Ignalina mums atsidėkos. 

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje