Skip to content

Iš dundukų gyvenimo

Taigi, iš įdomybių pasaulio: Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išbraukė iš rinkimų sąrašų maždaug pusę tūkstančio kandidatų į savivaldos rinkimus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė grąžinti į sąrašą tuos, kurie nepateikė savo duomenų, kaip to reikalauja Rinkimų kodeksas.

LVAT argumentas: VRK privalėjo, kaip tai nurodyta Rinkimų kodekse, patikrinti, ar dokumentuose esanti informacija atitinka reikalavimus, ir nustatyti terminą trūkumams ištaisyti, bet to nepadarė, todėl  dabar turi šią savo klaidą ištaisyti.

Teismas pasielgė pagal įstatymą, o įstatymas (Rinkimų kodeksas) sukurptas taip, kad į savivaldą galėtų patekti kiekvienas dundukas. Žodynas teigia, kad šis žodis reiškia – kvailiukas, taigi tai tarsi toks malonybinis žodis, apibūdinantis nepiktybinį kvailį.

Tik ar tikrai nepiktybinį?

Atrodo, Rinkimų kodekso sudarinėtojai jau iš anksto žinojo, kad rinkimuose dalyvaus tam tikras skaičius dundukų, kurie nesugeba atlikti elementariausių dalykų: surašyti savo biografiją, pridėti savo, o ne kokio nors kolegos asilo nuotrauką. Žinojo – ir apsisaugojo, tame pačiame kodekse nurodydami, kad visas dundukiškas klaidas turi išgaudyti VRK, pirštu bakstelėti į jas, kad gerbiami kandidatai į savivaldybės narius ar net į merus galėtų jas ištaisyti.

O paskui, ištaisę ir išrinkti, galėtų sėkmingai tvarkyti Lietuvos rajonų reikalus. Argi, sėdint kokio rajono taryboje, ar mero kėdėje. reikia išmanyti įstatymus? Visų įstatymų neapžiosi, bet ar nereikia bent tuos perskaityti, kurie tave liečia, ir ne tik perskaityti, bet ir suprasti? Ar partija nurodys, kaip tau elgtis?

Galima, žinoma, pasielgti, kaip Vilniaus rajono tarybos nariai, kurie dar 2009 m. birželio 17 d. paskelbė Kristaus karaliaus intronizacijos – valdžios perdavimo Dievui – aktą. O paskui, kadangi Dievas pats reikalų netvarko, patiems tvarkytis, kaip išeina, bet jau Dievo vardu. 

Bet toks atvejis vienintelis Lietuvoje, todėl savivaldai tenka pačiai suktis. Gal ir geriau, kai savivaldoje tokie dundukai sėdi, jie rankas kilnoja tada, kada „reikia“. Priima tokius sprendimus, kokių „reikia“. Ne jiems reikia – nors kodėl? Jonas balsuoja už tokį nutarimą, kokio reikia Petrui, Petras – už tokį, kokio reikia Jonui, ir taip toliau, o visi krūvon sudėjus balsuoja taip, kaip reikia partijai.   

Čia savivaldoje. Seime, sakoma, tokių dundukų nėra. Maža kas sakoma, bet patys rinkome, žinome. 

Sakote, tokį Petrą Gražulį VRK išbraukė iš kandidatų į merus todėl, kad jis užstato nesumokėjo, o LVAT liepė leisti jam tuos pinigėlius susimokėti ir grąžinti į sąrašą, tai kas jis, ne  dundukas?

Ne, jokiu būdu. Seimo narių taip vadinti negalima. „Vagiais“ galima vadinti, ir tai tik per mitingą, įsiaudrinus. Žiniasklaidoje – jokiu būdu. Juk seimūnus tauta rinko, vadinasi, išrinktieji tą tautą tenkina?

Nerodysim pirštais, bet vienas Seimo narys iki šiol panas tenkina, kodėl negalėtų rinkėjų aptenkinti? Nuvažiuoja į pajūrį ir kokią nors žuvies pardavėją patenkina. Į Vilniaus merus išrinktas – galėtų visą Vilnių patenkinti?

Seime vienas klounas – gerai, ir seimūnams, ir rinkėjams gyvenimas linksmesnis. Kokio nors rajono savivaldybės taryboje vienas klounas irgi nieko būtų, bet apie savivaldybės tarybos posėdžius paprastai niekas nežino. Apie juos „respublikinė“ žiniasklaida nešneka. Apskritai įsijunkite LRT radiją – kiek žinių išgirsite iš Lietuvos rajonų? Nebent pranešimą apie „kraupią“ avariją ar iš namų pabėgusią nepilnametę, ar – ypač retai – apie bankrutuojančius pieno ūkius (pažiūrėkite parduotuvėje lietuviško pieno kainas). Nerūpi „respublikiniams“ žurnaliūgoms Lietuvos kaimas.

Nieko, išsirinksime į savivaldybes keletą dundukų ir gyvensime iki kitų rinkimų, pabėdavodami, kad ne tuos išsirinkome. Seime tai tokių nuolat turime. Gal net daugiau negu pusę. Juk kuo dar paaiškinsi, kad buvo priimtas toks Rinkimų kodeksas, maloniai kviečiantis kandidatuoti visus dundukus? Juk tam reikėjo, kad dauguma seimūnų už jį balsuotų. 

Taigi kandidatuokite, o jeigu nesugebate net savo biografijos surašyti – VRK padės. O tauta išrinks. Ir į savivaldybės tarybą, ir į Seimą. Visur dundukų reikia. 

1 komentaras

  1. Tarp valstiečių tokių dundukų irgi buvo,ir nemažai tik kitame rajone.
    Žmonės protingi,atsirinks.Vieni kitus puikiai pažįsta ir be parašytų biografijų.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje