Skip to content

Trijų teniso legendų eros pabaiga

N. Džokovičius

Melburne ką tik pasibaigė vienas iš keturių kasmet vykstančių Didžiojo Kirčio „Australian Open“ teniso turnyrų su beveik 50 milijonų eurų biudžetu. Jį moterų grupėje laimėjo baltarusė A. Sabalenka ir serbas  N. Džokovičius (nuotraukose), abu pasiėmė piniginius prizus beveik po 2 milijonus eurų. Kai serbas geroje sportinėje formoje ir jis netraumuotas, nežiūrint jo solidaus amžiaus (35 m.), jam mažai kas gali pasipriešinti.

Aš, prieš daugiau nei 60 metų pradėjęs sportuoti ir domėtis beveik visomis sporto šakomis, ir dabar seku nemažai įvairių šakų sportininkų pasiekimus. Žiūrint nuo dabarties slenksčio, juokinga, kad iki 1962 m. niekaip neįsivaizdavau, kaip atrodo lauko teniso aikštelė ir pats žaidimas. Nors mokykloje, be krepšinio, žaisdavau tinklinį, futbolą, stalo tenisą, lankiau lengvosios atletikos treniruotes. Tik vėliau, per sovietų centrinę televiziją, pamačiau, kaip yra žaidžiamas lauko tenisas. Tikriausiai, vargiai kas net iš vyresnių tenisininkų prisimena garsias ruso (nors kilme buvo gruzinas) S. Metrevelio ir esto T. Lėjaus kovas. O pasaulyje tuo metu „žibėjo“ australai  Rojus  Emersonas ir Rodnis Leiveris. Suprantama, pamatyti, kaip jie žaidžia tais laikais, nebuvo šansų. Sovietai įvairiais būdais stengėsi nerodyti ir nerašyti nieko (išskyrus tai, kas blogo įvykdavo) apie kapitalistinį pasaulį, taip pat ir apie jo sportininkus bei varžybas. 

Nuo garsiųjų australų prabėgo beveik pusšimtis metų, kol po jų ilgą laiką teniso olimpo viršūnėje pradėjo dominuoti legendinė trijulė – R. Federeris, R. Nadalis ir N.Džokovičius. Nuo garsiųjų australų iki minėtos trijulės prisimenu beveik visus garsiausius (-ias) tenisininkus. Tai  B. Borgas, B. Bekeris, P. Samprasas, A. Agassi, I. Lendlas, Š. Graf, M. Hingis, M. Navratilova, seserys Venus ir Serena Wiljams (seserų era taipogi artėja prie visiškos pabaigos) ir dar dešimtis  kitų. Teniso pasaulis jau pernai atsisveikino su R. Federeriu, reikia manyti, kad artimiausiu laiku baigs fantastinę karjerą R. Nadalis, o  N. Džokovičius dar kurį laiką laikysis, nes dabar esantis stebėtinai geroje formoje, nors jam ir 35 metai.

Pastaraisiais metais kaip grybų po lietaus atsirado labai daug jaunų, perspektyvių tenisininkų – tiek vyrų, tiek moterų. Tai C. Alkarazas, K. Rudas, H. Rune, F.Auger-Aliassime, E. Radukanu, I. Swiatek, L. Fruhvirtova. Ir Lietuvoje atsirado daug jaunų, tarsi ir perspektyvių žaidėjų. Tai E. Butvilas,  V. Gaubas, A. Sabaliauskas, P. Paukštytė, P. Cechanavičiutė. Laukiu žymiai didesnio jų proveržio. Jei geriausi pasaulio žaidėjai iki 20 metų jau yra pasaulio reitingų dešimtukuose arba beldžiasi į juos, tai mūsiškiai kapanojasi tik 700–1000 reitingų gale. Turėjome jaunimo reitinge berods pirmą vietą pasaulyje. Tai R. Berankis, kuriuo karjera pastaruoju metu sparčiai krenta žemyn, jau ir 17 metų žaidėjui pralaimi. Kadaise su geru bičiuliu, dideliu teniso gerbėju ir geru žaidėju tarp mėgėjų, lažinomės, kad iš R. Berankio (175 cm) nebus labai aukšto lygio žaidėjo. Žaidė gerai, bet neturint fizinių duomenų (ūgio) praktiškai konkuruoti su geriausiais negali. Prisimenu kaip išimtį – buvo toks amerikiečių kinų kilmės tenisininkas M. Changas (173 cm), jis buvo net antras ATP reitinge. Žaidė nuostabiai, bet dėl žemo ūgio buvo gaila stebėti, kaip jį „dusindavo“ aukštaūgiai tenisininkai. Gelbėdavo tik puiki technika, reakcija ir labai greitos kojos. Dabartiniais laikais rasti labai aukšto lygio žaidėją, kurio ūgis būtų mažesnis nei 180 cm, gana sunku (optimalus – 185–190 cm). 

Tas pats atsitiko su  Gotovskių brolių šeimų atžalomis, kurių tėvai buvo tenisininkai ir nuo kelių metų patys treniravo juos, jie ankstyvuose metuose buvo geriausi bent Lietuvoje, bet užaugę ir neturėdami reikalingų fizinių duomenų (dabar madinga vadinti fizikos), taip ir nepakilo į aukštumas. Dabar tenise tarp geriausių  žaidėjų yra tokio ūgio, kurie galėtų žaisti krepšinį centro pozicijose. Tai R. Opelka (211 cm), I. Karlovičius (211 cm), J. Isneris (206 cm). Tiesa,  kai kas gali papriekaištauti, kad R. Berankis 2016 m. vienu metu buvo net geriausiųjų pasaulio žaidėjų reitingo 50-uke. Bet, kiek prisimenu, tada, kai jis laimėjo keletą turnyrų, dauguma tenisininkų buvo nugalėti iš antrojo, trečiojo šimtuko ir žemesnių reitingų, bet taškų buvo surinkta nemažai, kas leido užimti, sakyčiau, net labai aukštą vietą reitinge. Sunku bus mūsų lietuviams tenisininkams iškilti į aukštumas, nes pasaulyje yra milijonai žaidžiančių, kadangi tai viena pelningiausių sporto šakų. Labai stipriai atsiliekame nuo artimiausių kaimynų latvių, estų, baltarusių ir lenkų  tenisininkų pasiekimų.

Jei pažiūrėti, kas iš sportininkų daugiausia uždirba, dominuoja  tenisininkai. Mane stebina, kad tarp vyrų ir moterų aukšto lygio žaidėjų labai daug rusų kilmės ir rusiško kraujo žaidėjų, kurie rungtyniauja po kitų šalių vėliavomis. Tai A. Zverevas, St. Tsisipas, A. Popyrinas, D. Šapovalovas, S. Kenin,  J. Rybakova ir daug kitų.  Pastaruoju metu labai daug aukšto lygio tenisininkų iškilo JAV. Po Melburno turnyro geriausių pasaulio tenisininkų reitingo 50-uke – net 10 amerikiečių. Po P. Sampraso, A. Agassi eros ir trumpai blykstelėjusio E. Rodiko, buvo gana ilgas laiko tarpas, kai jie be seserų Wiljams neturėjo įsimintinų žaidėjų.

Bet labiausiai mane stebina, kokios netobulos žaidimo taisyklės. Kai žaidžiama iš trijų laimėtų setų ir  žaidžiant panašaus pajėgumo žaidėjams, mačas neretai užtrunka 4, net 5 valandas. Baigę, žaidėjai vos kojos pavelka, gerai, jei dar ne išnešami iš aikštės. Tai dažnai nutinka, kai žaidžiama atviruose kortuose. Per tą laiką neretai ir oras pasikeičia: pradeda lyti, vėjas pakyla arba sutemsta. Absurdiškiau nesugalvosi taip ,,kankinti“ žaidėjus ir žiūrovus. Prisimenu, tinklinyje anksčiau buvo – jei suklysdavai paduodamas savo servą, prarasdavai tik padavimo teisę, bet ne taškus. Rungtynės užsitęsdavo  kelias valandas, nebuvo galima numatyti transliacijų laiko, nes neaišku, kiek užsitęs varžybos. Pakeitus taisyklę, kad ir suklydus paduodančiai kamuolį komandai, taškai įskaitomi, rungtynių laikas ženkliai sutrumpėjo. Seniai mąstau, kad  tokią taisyklę reikėtų įvesti ir lauko tenise. Kam pusvalandį žaisti tik tam, kad kiekvienas žaidėjas atliktų po vienodą padavimų skaičių? Tenise labai svarbus momentas padavimai, svarbu nepralaimėti savo padavimų. Dažnai matau, kai vienas žaidėjas „sausai“ padavinėja kamuoliukus ir atrodo, kad priešininkas visai nemoka žaisti. Vėliau tą patį daro ir priešininkas, bet dažniausiai pralošia tas, kas nelaimi savo padavimų. Vietoj to,  kad mačas, kuris tęsiasi 4–5 val., žaidėjas per dieną galėtų išeiti į aikštelę 3–4 kartus, dabar, atsitiktinai pralaimėjus vieną kovą, iškrenta iš varžybų ir lekia ,,medžioti“ pergalių kituose turnyruose. O visi ekspertai, komentatoriai triumfuoja patenkinti, kad elitinis žaidėjas sensacingai pralaimėjo silpnesniam varžovui. Ir šiemet Melburne po pirmųjų ratų iškrito pirmieji tiek vyrų, tiek moterų reitingų žaidėjai. 

Dabar visose sporto šakose einama laiko trumpinimo kryptimi. Šachmatų žaidėjai (mėgėjai) prisimena, kaip ilgai tęsdavosi šachmatų partijos. Neretai viena partija tęsdavosi vos ne visą dieną. Dabar prieita prie blico (žaibo) – greitųjų šachmatų reglamento, nes niekam neįdomu stebėti žaidėją, kol jis užmigs, tiksliau – pavargęs suklys ir pralaimės. Beje, ir stalo tenise jau niekas nebežaidžia iki 21 taško. Stalo tenisas, sakyčiau, viena įdomiausių sporto šakų visais atžvilgiais, nors ir nelabai populiari nei pas mus, nei tarp europiečių. Pagrindinė priežastis – europiečiai beveik bejėgiai nugalėti azijiečius, ypač kinus. Bet vis daugiau Europos šalių rinktinėse suteikiama pilietybė Azijos šalių stalo tenisininkams, kurie atstovauja toms šalims. Gal tai labiau padės išpopuliarėti šiai sporto šakai. Jeigu būtų piniginiai prizai panašaus dydžio kaip lauko tenise, populiarumas savaime keleriopai išaugtų. Įdomumo dėlei – iš dešimties sportininkių, daugiausia uždirbusių 2022 m., net septynios lauko teniso atstovės.

Vasario 6–12 d. Vilniaus ,,SEB arenoje“ bus surengtas aukščiausio lygio ATP ,,Chalenger“ teniso turnyras, pavadintas legendinės asmenybės garbei – ,,Vitas Gerulaitis Cup“. Žiūrėsim, kaip seksis mūsų jaunoms kylančioms teniso ,,žvaigždėms“.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje