Seimo nutarimu 2023 m. yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Šį nutarimą papildo Seimo rezoliucija, kuria 2023-aisiais siūloma pažymėti daugiau atmintinų metų, tarp kurių – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Klaipėdos krašto ir Žirgo metai. 

Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 m. sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje. Pirmasis Aukštaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje aprašytomis lietuvių ir  Ragainės komtūro Liudviko kovomis, vykusiomis apie 1294 m. Tačiau Dusburgiečio kronika buvo užbaigta tik 1326 m., o išleista tik 1679 m.

Etninės kultūros globos taryba, žadanti daug įdomių veiklų ir renginių, primena, kad pirmuoju reikšmingu Aukštaitijos vardo pagarsinimu tarptautinėje erdvėje reikėtų laikyti 1323-uosius metus. 1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“. Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis. Taigi, būtent 1323-aisiais Aukštaičių žemės vardas plačiai nuskambėjo Europoje, o šiemet švenčiame šio pagarsinimo 700 metų jubiliejų. 

Aukštaitijos atmintinų metų proga atkreipiamas dėmesys, kad Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kurio raida yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu. Būtent iš šio regiono yra kilęs Mindaugas, tapęs pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu. 

Ta proga Aukštaitijos nacionalinis parkas socialinių tinklų naudotojams pradėjo skelbti rubriką, skirtą pažvelgti „Iš aukštai“. Joje pristatys aukščiausias ir kultūros pavelde, ir gamtos vertybėse vietas abiejuose, Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose.

Pradėta tiesiog nuo aukščiausios vietos. Ir čia laimėjo Aukštaitijos nacionalinis parkas. O kuri vieta parke aukščiausia? Ne, tai visai ne Ladakalnis ar kuri kita Šiliniškių gūbrio kalva. Aukščiausias taškas 212 m. „slepiasi“ tarp Tauragno ežero ir Šeimaties kaimo šiaurinėje parko dalyje. Nuo Aukštojo kalno atsilieka, bet Gedimino kalną lenkia. Tad didžiausių aukštumų pas mus ieškokite Utenos rajone.

Kaip pas kitus

Metų eigoje bus surengtas ne vienas renginys, skirtas aukštaitiškos tapatybės paieškoms ir raiškai. Pavyzdžiui, konferencija „Aukštaitiškos tapatybės paieškos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje, Aukštaitijos tradicinių kapelų šventė „Prie aukštaitiškos klėtelės“ Smilgiuose (Panevėžio r.), „Juozapinės aukštaitiškai“ Švenčionyse, šventė „Aukštaitiošks sambars“ Pakruojyje, paroda „Aukštaitiški raštai“ Radviliškyje, paroda „Aukštaičių vestuvės: tradicijos kismas“ Panevėžio kraštotyros muziejuje ir t. t.

Ypatingas dėmesys bus parodytas Aukštaitijos etninės muzikos perlui – sutartinėms. Tuo tikslu organizuojama Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ (organizatorius – Krekenavos kultūros centras), Respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma“ (organizatorius – Jonavos r. savivaldybės kultūros centras). Biržų rajono savivaldybės iniciatyva Biržų pilies menėje bus pristatytas filmas „Biržų krašto sutartinės – nematerialaus kultūros paveldo vertybė“. 

Suplanuota organizuoti inovatyvių, į jaunimą orientuotų edukacinių renginių apie Aukštaitijos nematerialųjį kultūros paveldą. Pavyzdžiui,  Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka planuoja surengti „Aukštaitiškų žodžių mugę“, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka sukurs virtualius pabėgimo kambarius Aukštaitijos etninei kultūrai pažinti, Joniškio kultūros centras žada etnožygį ir t. t. 

Ketinama įgyvendinti keletą Aukštaitijos metus įamžinančių leidybinių projektų. Biržų J. Bielinio biblioteka išleis XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės Biržų krašto buitinės kalbos žodyną. Rokiškio rajono savivaldybės iniciatyva bus sukurti nematerialiojo kultūros paveldo vertybes – keptinį alų ir kantičkinį giedojimą – pristatantys filmai.

Taip pat numatyta sukurti Aukštaitijos metų logotipą, Aukštaitijos metus anonsuojantį vaizdo klipą, skleisti informaciją apie Aukštaitijos metams skirtus renginius Aukštaitijos ir nacionalinėje žiniasklaidoje. 

Etninės kultūros globos taryba kviečia visus kūrybiškai prisidėti prie paskelbtų atmintinų metų įgyvendinimo! Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Klaipėdos krašto ir Žirgo metų įgyvendinimo planus ir kitą aktualią informaciją galima rasti EKGT svetainėje www.ekgt.lt

P. S. O kur Ignalinos kultūra ir renginiai Aukštaitijos metams? Turbūt veltinius velia…

ANP nuotr.