„Kai nelieka jėgų prisikelti, lai prikelia TV laidos“
Trys dešimtmečiai ir daug, ir mažai – nelygu, apie ką kalbėsime. Mažo miestelio televizijos laidoms bei vienai ir tai pačiai jų kūrėjų komandai 30 metų – ženklus skaičius. 1993 m. sausio 31 d., sekmadienį, pirmą kartą Ignalinos rajono gyventojai pamatė ir išgirdo būtent savo krašto naujienas informacinėje laidoje SAVAITĖ. Vienas iš tuometinių jos kūrėjų, šiandien vadovaujantis visai televizijos komandai VIDMANTAS GUDUKAS vasario 6-ąją pasitiko ir savo 70-ąjį gimtadienį. Ignaliniečiai, ėjusieji, augusieji ir formavęsi drauge su Ignalinos televizijos informacinėmis laidomis SAVAITĖ, taip pat kartu švenčia gyvenimą. Per šį laiką parodyta beveik 1 tūkst. laidų. O juk be vienų, nebūtų ir kitų! Kaip sakė kraštietis signataras Česlovas Juršėnas, beveik prieš 53-ejus metus sukūręs laidą „Ponarama“, labai svarbu kraštui turėti savąją televiziją ir kartu paragino kūrybinę grupę dirbti taip ir toliau.
Minėdami šias sukaktis, prisiminsime ir paties Vidmanto Guduko vadovavimo karjeros pradžią, televizijos laidų kūrimo detales, sudėsime ir siunčiamus žiūrinčiųjų TV laidas palinkėjimus, pastebėjimus ir sveikinimus.
„Kazaki razboiniki“
Paprastai išskirtinės asmenybės atsiskleidžia jau vaikystėje. Tą patį galime pasakyti ir apie mūsų Televizijos vadovą. Vidmantas – taip pat beveik grynakraujis ignalinietis (tik gimęs Utenos r.), augęs ir mokytojo, vadovo įgūdžius formuot pradėjęs vieno iš tuometinės M. Melnikaitės gatvės daugiabučio kieme. „Tai buvo maždaug 1960-ieji. Aš buvau 5-erių, o Vidas šiek tiek vyresnis. Bet kaip šiandien prisimenu visas šėliones. Mūsų kieme buvo nemažai vaikų, dar susirinkdavo iš aplinkinių kiemų ir visi sukosi aplink Vidą. Įtaigumas jame – įgimtas. Visi kažkaip savaime jo klausydavo. Net nežinau kodėl, bet pagrindinis žaidimas, kuriam vadovavo Vidas – „Kazaki razboiniki“ (Kazokai plėšikai). Kariavome, lipome medžiais, lakstėme po apylinkes, o iš lauko namo grįždavau ne pro duris, kaip pridera, o lipdavau pro langą. Ką tai reiškė – pati nesuprantu iki šiol. Nepaisant to, Vidas sugebėdavo būti ir, kaip dabar man atrodo, griežtu, bet kartu ir labai draugišku, paslaugiu, o svarbiausia – nebuvo gobšus ir „gailikas“. Jis pirmas ir ilgą laiką vienintelis visame mūsų šio Ignalinos kampo vaikų rate turėjo dviratį. Bet nesipuikavo tuo. Vidas mane ir išmokė važiuoti savo dviračiu, o paskui leisdavo į valias juo važinėti pačiai. Ūgtelėjus, mūsų „Kazaki razboiniki“ pakeitė šokių vakarai…“, – vaikystės ir paauglystės, praleistos kartu su Vidu prisiminimais dalinosi MI buhalterė Tatjana (Lazareva) Bujevič.
Vaikystėje formuojamas charakteris žaidžiant su bendraamžiais, o subrendusio vyro charakterio pokyčiai, sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo jo moters. Vidmantui gyvenimą modeliuoti padeda ir sėkme rūpinasi jo žmona Daiva. Šiandien jų gražios šeimos gyvenimas praturtintas ne tik meile, bet ir pasitikėjimu, bendrais ir jaukiais prisiminimais.
Seniai seniai…
Gal seniai, o gal ir ne taip seniai, nes istoriją menantys tebegyvena… Tuomečio švietimo skyriaus vedėjo Alekso Giržado iniciatyva Ignalinoje buvo pradėtos transliuoti žinutės. Pranešimus skaitė šviesios atminties puikus lituanistas Petras Mikštas bei kolegė Vida Gasparavičienė, tačiau iš eterio po kurio laiko jie netikėtai dingo.
Tuščia vieta ilgai tokia nebūna, tad netrukus, 1993 m., su audrom ir vėjais eterį „užlaužė“ du jaunuoliai – Vidmantas Gudukas ir Jonas Baltakis. Kiek pabuvę po švietimiečių stogu, 1996 m. tie patys vyrukai įsteigė UAB „Ignalinos televizija“, kurios vadovu ir tapo V. Gudukas. Prie jų prisijungė Artūras Dervinis ir Andrius Artemjevas. Tuo metu nuolatiniu žurnalistu buvo vienas Jonas. Dar buvo padėjėjų, bendradarbių. O visos „virtuvės“ generatoriumi ir kontrolieriumi bei laidų montuotoju, kaip ir dabar – Vidmantas. 1995 m. į studiją atėjo dirbti Roma Ksenzovienė. Nuo tada pradėta dar kitaip eksperimentuoti. Vienas po kito šliejosi bendradarbiai. Televizijos nepajėgė aplenkti ir Rasa Juodagalvienė, Lina Kovalevskienė, Kęstutis Žemaitis, Gintautas Juodagalvis, Vidas Krasys, Marius Vilčinskas, Jurgita Trapikienė, Marius Kraptavičius, Lina Raginytė. Visi jie paliko čia savo pėdsaką, indėlį.
Kai kabelinės TV paslaugos ėmė plėstis, atsinaujino techninė bazė, į kolektyvą įsijungė Raimondas Jasiulionis, Stasys Daugėla, Igoris Maiburovas. Visą skaičių naštą tempia apskaitininkė Natalija Maiburova.
Demokratijos buvo daugiau
„Kai būna labai liūdna ir pritrūksti jėgų žengti bent vieną žingsnį, geriausias vaistas – pirmosios Ignalinos televizijos laidos. Išsitraukiame senas kasetes ir leidžiame sau tokią antidepresantų terapiją!!! Per visus tuos metus būta tiek įvykių, kad turbūt knygas galima būtų rašyti. Prisimenu, kaip maždaug prieš 15 metų pavasario polaidis ištirpdė kalnus žiemą neišvežto sniego ir užtvindė gatves prie dabartinės parduotuvės IKI, šalia autobusų ir geležinkelio stočių. Mes atlėkėm su Andrium rengti reportažo. Juk negali šiaip parodyti balos. Atsivežėm guminę valtį, pripūtėm, panardinom į balą. Per seklu. Nepasiiriu. Tada už nugaros pririšom virvę, aš, skambant „Žydrojo Dunojaus“ garso takeliui, mosavau irklais, o Stasys Pilypas… už kadro traukė valtį. Žiūrovų buvo daugiau nei cirke, o laida ne tik išvertė žiūrovus iš koto, bet kai kuriems draugams įsirėžus atmintim iki šių dienų.
Mes bendradarbiavome su LRT bei LNK televizijomis, dalindavomės reportažais. Sykį Pažemiškyje (Dūkšto sen.) nufilmavome vieno seno berno karvę, su kuria jis dirbo visus ūkio darbus ir ne tik. Karvė duodavo pieno, su ja jis ardavo, akėdavo, ji ir vežimą traukė ir t. t. Tąkart LRT prodiuseris mūsų medžiagą akimirksniu „perėmė“, atmesdamas visas kitas savo komandos medžiagas, rengtas „Panoramai“. Vėliau ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio televizijos be paliovos važiavo filmuoti tos karvės. Karvei superžvaigždės gyvenimas matyt greit pabodo, nes kasdien ją „mankštindavo“ vis kiti žurnalistai.
Apskritai, anksčiau buvo kažkaip viskas daug paprasčiau, įdomiau bei teisingiau. Dabar, įsigaliojus asmens apsaugos įstatymui, viskas apribota, „pažabota“, o galiausiai ir tikrus nusikaltimus fiksuoti beveik neįmanoma. Mes anksčiau darydavome net pasalas, kartą naktį sugavome brakonieriaujančius kriminalistus. Kartu purtydavome lindynes, reiduose dalyvaudavome. Tas laikas buvo išties puikus.
Kita vertus, visur dabar žmonės sekami, stebimi kameromis, tačiau ta informacija naudojama visai kitais tikslais.
Televizijoje buvo tradicija vasarą kartu atostogauti prie jūros Latvijoje. Kas antrą savaitgalį visi lėkdavome į pirtį. Dabar jau taip nėra. Kiekvienas labiau pasinėręs į savus rūpesčius.
Kalbėdamas apie patį Vidą galiu pasakyti, kad bene svarbiausia visiems tai, kad jis visada turi savo nuomonę. Ne bet kokią. Ji visada argumentuota, patikrinta ir šimtaprocentinė. Jei pasakė, reiškia taip buvo, yra ir bus“, – mintimis apie Ignalinos TV bei jos vadovą Vidą dalinosi žurnalistas, MI vadovas Jonas.
Laikini sunkumai
Kas matė puikų biografinį filmą „Laikini sunkumai“, supras, kad visos mažiau ar daugiau mūsų sureikšmintos problemos tėra laikini sunkumai. Ir tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar mes norime juos įveikti. Nuo sausio pradžios Ignalinos TV laidų transliacija laikinai sustabdyta. Tikimės su žiūrovais pasimatyti jau kovo mėnesį.
O šiandien, širdyse minint gražias sukaktis, ilgametė informacinių laidų kūrėja Lina Kovalevskienė taip pat pasidalijo savo mintimis:
„Su šia laida ir televizijos kolektyvu esu nuo 1998 m. Tikrai daug patirta, pamatyta, išjausta… Su savo darbo profesionalu operatoriumi Andriumi smagiai apkeliautas visas rajonas, kalbinti patys įvairiausi žmonės, rodyti svarbiausi renginiai, šventės, kurti užsakomieji filmai. Esu dėkinga televizijos direktoriui Vidmantui, kad tuomet pakvietė ir dabar visuomet palaiko, skatina, suranda reikiamą žodį, kad turi puikų humoro jausmą. Nors dabar nesu televizijos darbuotoja, bet visgi jaučiuosi kolektyvo dalimi. Dar tenka kurti reportažus… Džiaugiuosi visais šauniais kūrybiniais ir technikos darbuotojais, dėkoju jiems už šiltą bičiulystę… Nuoširdžiausi linkėjimai veiklos jubiliejaus proga! Taip norėtųsi, kad Ignalinoje televizija dar ilgai gyvuotų…“
Vidmanto natūraliai (o gal labai kruopščiai ir apgalvotai) suburta „chebra“ (kitaip pavadinti tikrai neįmanoma) yra labai šauni, draugiška, turinti savotišką cinkelį. Bet kitaip juk ir būti negali. Jei jie neturėtų to cinkelio, jie paprasčiausiai nebūtų „chebra“. Ir nors dauguma šių žmonių yra nematomi, išskyrus abi Linas, Romą bei operatorių Andrių, jų visų indėlis yra didžiulis. Kiekvienas atsakingas už savąjį sraigtelį.
Ignalinos televizijos kūrybinė grupė turi aiškiai sugraduotą vertybinę skalę ir kol bus žiūrovų, norinčių girdėti ir matyti tikrų žmonių tikro gyvenimo akimirkas, tol informacinė laida SAVAITĖ bus pasiekiama žiūrovams.
Gerbiami Ignalinos televizijos darbuotojai,
Jau 30 metų, kai Ignalina turi savo televiziją. Puikiai prisimenu jos kūrimąsi ir pirmuosius žingsnius (darbus, laidas). Tuo metu į savivaldybę kreipėsi Vidmantas Gudukas su idėja kurti Ignalinoje televiziją ir transliuoti laidas vietos bendruomenei. Tuo metu tai buvo nauja ir neišbandyta veikla, todėl retas kaimiškas rajonas turėjo savo televiziją.
Džiugu šiandien prisiminti, kad iniciatoriams greitai pavyko realizuoti savo sumanymus. Didžioji dalis rajono gyventojų gavo galimybę matyti laidas apie rajono gyventojų, įmonių, įstaigų, valdžios institucijų darbus ir gyvenimą. Greitai šios laidos tapo labai populiarios. Vėliau, didėjant techninėms galimybėms ir kaupiantis patirčiai, pradėta teikti daugiau paslaugų: interneto, kabelinės televizijos ir kita.
Jau keletą metų darbuojuosi ne Lietuvoje, o savaitgaliais, sugrįžęs į Ignaliną, visada mielai pasižiūriu Ignalinos televizijos laidas. Tai puiki proga greitai susipažinti su krašto naujienomis, pokyčiais mieste ir rajone.
Gerbiami televizijos vadovai ir darbuotojai, linkiu Jums ir toliau būti kūrybingais, išradingais ir džiuginti ignaliniečius savo kūryba.
Europarlamentaras Bronis Ropė
Miela Ignalinos TV Komanda,
esate trapus lelijos žiedlapis, klestėkite ir žydėkite! Su švente!
Milda Žievienė
Gerbiamieji,
kas yra TV žmogaus gyvenime, ypač savo krašto žmonių rate? Tai savaitės, mėnesio ar metų metraštis, kuriame atsispindi kasdienybė kita spalva, kitu įvertinimu, nes kalbama apie savus, savaip, sava kalba. Dažnai prisiliečiu prie įdomių Ignalinos TV laidų, dažnai sudomina ne tik įvykę renginių įrašai, bet ir prikelti iš senolių palėpių gyvenimo perliukai. Gyvenimas lėmė pažinti puikią žurnalistę Liną Raginytę, žmogų, gebantį prakalbinti ne tik jauną ar seną, bet ir to krašto kalba, to žmogaus nuotaikų kaita. Pasaulis išliks, kai kiekvienas miestelis turės savąjį gyvą veidą: bažnyčią, mokyklą, televiziją ir, žinoma, biblioteką. Dėkoju už šiltą reportažą, sukurtą ir apie mane. Nemaniau, kad per keletą minučių puikus žurnalistas ir profesionalus operatorius gali sukurti vaizdaknygę, atveriančią kito žmogaus gyvenimo kelio perliukus. Klestėkite. Burkite. Kurkite. Dalinkitės. Gyventi įdomiai gera. Lai jūsų laidos būna rodomos ir kuriamos ištisus metus. Kai nelieka jėgų prisikelti, lai prikelia TV laidos.
Dėkinga Vilė
Ignalinos TV komanda,
Ir toliau linkiu geros kūrybinės kloties, gražaus komandinio darbo. Ir toliau garsinkite Ignalinos kraštą. Labai norėtųsi, kad ir kaimus dar dažniau aplankytumėte, nes daug yra šviesuolių, kurie dalyvauja bendruomeninėje, kultūrinėje veikloje, galinčių pasidalinti prisiminimais, eilėmis, dainomis, muzika. Gal atsirastų tokia galimybė susitikti. Ačiū, kad esate.
Pagarbiai, Danutė Gasiūnienė
Su Ignalinos TV viskas tvarkoj. Reguliarumo, žinoma, daugiau norėtųsi. Nes tai vasara ilga, tai kliūtys techninės. Sveikinimai bei linkėjimai visai kūrybinei grupei!
Sigitas L.
Nesu dažnai žiūrinti TV. Bet galėčiau patarti pergalvoti užsklandos formatą ir spalvų derinį, gal būtų aktualu parodyti trumpesnių, gyvesnių, bet daugiau reportažų ir aktualijų iš rajono, įtraukiant pvz.: ekspertų vertinimus ir pan. Būtų naudinga paieškoti informacinės intrigos, ne tik faktus pateikti.
Danutė Indrašienė
Labai džiaugiuosi Ignalinos TV laida SAVAITĖ. Man be galo jauki ir miela jūsų laida. Ačiū jums, mielieji, už jūsų kūrybą už jūsų triūsą, ačiū už tai, kad mus mylite. Sėkmės jums ir sveikatos.
Ištikimas Jūsų dabotojas Benadas
Ignalinos TV žiūriu tik kartais. Dažniausiai tai būna tada, kai akis užkliūva feisbuke, kai kas nors pasidalina. Gal mažoka reklamos, siūlymosi „imkite ir žiūrėkite“? Bet apskritai nesu bet kokios televizijos mėgėja. TV dažniau būna kaip fonas, todėl svarbu tai, ką girdžiu. Malonus Linos Raginytės balsas, gera būdavo girdėti Mariaus Kraptavičiaus balsą. Tai gal tik tiek…
Nuoširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai. Kad geros žinios nusvertų blogas. Kad gerų vis daugėtų.
Mielagėnų kraštas, Rima
Gerbiamieji,
dėkui, kad rūpinatės savo krašto žmonių savijauta. Pirmiausiai – emocine.
Taip matau aš: jūs stiprinate šviesią poziciją į gyvenimą. Gera žinia apie šalia gyvenantį skaidrina žiūrinčio bei matančio būtį. Mane Jūsų reportažai skatina gėriui. Juk galiu gražinti ir turtinti savo laisvalaikį, kaip matytame reportaže daro Kitas. Galiu būti atidi klientui savo darbe, kaip Kitas matytame reportaže.
Jūsų pastebėjimai ir kalbinimo stilius reportažuose mane moko megzti dialogą. Žiūrėk, jau ir gebu rasti bendraprasmiškumą bendravime su Kitu ir Kitokiu (nei mano profesinė ar asmeninė patirtis). Dėkui, kad komunikacijoje dominuoja atjauta, kai į jus kreipiamasi patarimo: kaip ir ką derėtų sakyti, veikti konkrečioje – džiugesio ar skausmo – situacijoje. Tą patyriau ir pati.
Atmintin Jūsų kraštiečių – gyvenančių ir emigravusių ar prijaučiančių – įsirėžę ne vienas reportažas.
Dažnokai peržiūriu ir aš internete. O ypač man amžėjant svarbi Jūsų teikiama informacija dėl žmogaus vertę iškeliančių reportažų.
Linkiu būti ir buvimą įprasminti savo krašto Žmogaus veiklos sklaida.
Pagarbiai
Prijaučianti Ignalinos kraštui Laimutė Kardelienė
Ignalinos TV nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!