Antradienį šeši rajono tarybos (opozicijos) nariai (L. Ragaišis, O. Zaleckienė, H. Šiaudinis, V. Kreivėnas, N. Trinkūnienė ir J. Baltakis) susitiko su Butų ūkio direktoriumi Artūru Jatuliu. Pokalbio tema – neteisėtai renkamas eksploatacinių išlaidų mokestis. Kaip ir reikėjo tikėtis, direktorius gynė savo ir savivaldybės poziciją, kad minėtas mokestis esą renkamas teisėtai. Beveik valandą vyko tarsi aklo ir kurčio ginčas. Tarybos nariai jam rodo 2021-06-29 d. rajono tarybos sprendimą, kuriuo ir panaikintas šis mokestis, o A. Jatulis vis tvirtina, kad jis vadovaujasi 2012 ir 2014 m. tarybos sprendimais, vienas kurių iš viso jau neegzistuoja.

Butų ūkio direktorius negalėjo atsakyti ir į klausimą – jeigu 2021 m. sprendimas nieko nereiškia, tai kodėl „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, šiam sprendimui išėjus, to mokesčio nuo 2021 m. liepos 1 d. nerenka, o Butų ūkis renka? Toliau ilgai bandėme sužinoti, kam konkrečiai naudojamos šio mokesčio surinktos lėšos. Po daug kartų užduoto šio klausimo, A. Jatulis pagaliau pasakė, kad yra darbų, kuriems atlikti ir naudojamas eksploatacijos išlaidų mokestis, sąrašas. Paprašėme parodyti. Parodė kompiuterio monitoriaus ekrane, bet vėl klausimas – kas sudarė ir patvirtino šį sąrašą. Pasirodo, pats A. Jatulis savo įsakymu. Kadangi Butų ūkis yra ne privati, o savivaldybės įmonė, jos direktoriui nesuteikta tokia teisė. Darbų sąrašas turi būti patvirtintas savivaldybės.

Pokalbio pabaigoje (jis truko 1 val. 20 min.) A. Jatulis vis tik labai nenoriai ir ne itin aiškiai (kaip žmonės sako – puse burnos) pripažino, kad mokestis renkamas „gal ir ne visai teisėtai“, bet kalti rajono tarybos sprendimai, kurie šiuo klausimu neaiškūs, painūs ir reikia naujo aiškaus ir nedviprasmiško sprendimo. Jis esą apie tai jau kalbėjo administracijos direktorei, bet pateiks savo pasiūlymus ir raštu.

Pokalbio metu paaiškėjo ir priežastis, nors mums ji seniai buvo aiški, kodėl tas mokestis renkamas, nors supranta, kad neteisėtai. Tai tiesiog rimta parama Butų ūkiui. Neuždirbtais pinigais, byrančiais iš gyventojų piniginių. Juk per metus šio mokesčio surenkama apie 170 000 Eur. Tada meras ir giriasi, žiūrėkit, ši įmonė dirba be skolų. Atimk tą skaičių ir skolos galimai atsiras. Viena savivaldybės darbuotoja dar 2021 m., priėmus sprendimą, bet savivaldybei šio mokesčio neatsisakius, savivaldybės administracijos direktorei papriekaištavo, kad taip bus skriaudžiami žmonės. Direktorė atsakė, kad svarbiau yra įmonei (Butų ūkiui) padėti.

Paklaustas, o kaip bus su žmonių permokėtais pinigais, ar tai atsispindės galimai būsimame sprendime, direktorius teigė, kad, matyt, šį ginčą gali išspęsti tik teismas. Ką jis nuspręstų, tą mes ir vykdytume. Į klausimą – ką darys Butų ūkis, jei žmonės dabar pusantrų metų, kad išsilygintų skriauda, nemokės šio mokesčio, sakė, kad taikoma įprasta praktika – susikaupus tam tikrai skolos sumai duos į teismą tuos skolininkus. Nuo kokios sumos? Nuo 100 eurų. Tai dabar ir skaičiuojam. Aš pusantrų metų kas mėnesį šio mokesčio mokėjau po 4,06 Eur. Permokėjau 73,08 Eur. Tai dabar pusantrų metų nemokėsiu, bet tos 100 Eur ribos nepasieksiu. Čia tuo atveju, jei tas mokestis kažkaip vis vien liktų galioti. Įdomi situacija.

O aš išties to mokesčio už sausį jau nemokėjau (žiūrėkite sąskaitos šaknelę). Man buvo priskaičiuota mokėti 18,47 Eur, mokėjau 14,41 Eur. 

Kol kas šia tema tiek, nors ta, matyt, dar ne taškas. 

„ID“ nuotr.