Ką veiktų Seimas, jeigu negalėtų priiminėti įstatymų, kuriais kas nors draudžiama? Kadangi beveik viską daryti jau uždrausta – be reguliuotojų žinios, taigi be įdėjimo į kišenę, dabar atsirado pasiūlymų uždrausti dirbti.

Keista, žinoma, pas mus ir šiaip, be draudimo, nedirbama. Nedirbama, nes nėra darbo, mažas atlyginimas, darbas toli, o kodėl aš turėčiau tokį darbą dirbti, kai man pašalpos užtenka? Pas mus darbo neranda net tokie, kurie moka viską daryti. Patys žinote, paklausi, ką moki, atsako ­– viską…

Dabar siūloma uždrausti dirbti savaitgaliais. Pradžioje – prekybos centrams. Paskui ateis ir kitų eilė. Niekaip nenutyla vadinamasis pedofilijos skandalas. Ir tai suprantama, nes apie ką dar kalbėsi? Darbų nėra, vien ilgieji savaitgaliai. Ir nors visiems, išskyrus Saulių Skvernelį, na, gal dar Berijos anūkę, jau aišku, kad Seime apie tai, kas bus apkaltintas, niekas nežinojo, taigi ir perspėti to Kristijono Bartoševičiaus negalėjo, aiškintis, iš kur ta žinia nutekėjo, norinčių irgi neatsiranda.

Taip, net socialdemokratai nusprendė nesikreipti į teismą prašant išsiaiškinti, kas nutekino informaciją. O žinote, taip patogiau. Kai nežinai, kas, gali bet ką „išsiaiškinti“. Geriau nereikia, dar sužinosi, kad tai padarė koks saviškis. Patys suprantate.

Užtat kai Vytautas Landsbergis (vyresnysis) pasamprotavo, kad kažkur kaimyninėje šalyje „vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas“, sukilo visi „teisių“ gynėjai ir tiesiog homoseksualai: girdi, tai skirtingi dalykai, negalima jų tapatinti.

Čia visokių įdomybių yra. Sakysim, sugula du penkiolikmečiai. Čia meilė, ar ne (kai berniukas su mergyte)? Sugula keturiasdešimtmetis su penkiolikmete – čia jau, ko gero, pedofilija. Beje, dabar, kai mūsiškių žurnaliūgų pasiklausai, atrodo, kad pedofilai – tai vyrai, tvirkinantys berniukus. Nors ne visai taip yra: kai normalūs vyrai mergaites pamyli – irgi pedofilija, lytis nesvarbu, svarbu potraukis.

O sakykit, jeigu atvirkščiai – jeigu berniukui penkiolika, o mergytei keturiasdešimt? Už tokius santykius irgi sodinti reikia, ar ne? Tik garsiai apie tai nekalbėkime, nes jeigu kokioje nors Prancūzijoje taip būtų, šiandien Prancūzija turėtų kitą prezidentą.

Taip, kai kas sako, kad vyrus vyrais padaro moterys, o Prancūzijos prezidentas su būsima pirmąja ponia „santykių“ turėjo, kai jam buvo penkiolika, o jai – keturiasdešimt. Ir nė vienas nebuvo nuteistas ir pasodintas, net prezidentu „auka“ buvo išrinkta. Jeigu pas mus tokia istorija – kiek srutų būtų išpilta…

Taigi Landsbergis sulygino pedofilus ir homoseksualus, jis buvo neteisus, nors gal to daryti nenorėjo. Paskui jis parašė: „Mano keli žodžiai iš ilgo interviu interpretuojami neteisingai“. 

Kaip sureagavo žurnaliūgos? Ogi kaip tikri plunksnos meistrai. Viename portale pasirodė straipsnis, pavadintas „Po kritikos Vytautas Landsbergis atsiprašo: aš apgailestauju“.

Ir nesvarbu, kad V. Landsbergis rašė: „Aš apgailestauju, kad ta interpretacija dabar eskaluojama“. Žurnaliūgos skaitydami mato tai, ką nori. Ar kas liepta, kas užsakyta? Čia jau tik jie patys gali pasakyti. 

Mokytis reikia iš „respublikinės“ žiniasklaidos, kaip skleisti žmonėse tiesą ir šviesą. Minėtame straipsnyje dar buvo pateikiamos V. Landsbergio citatos, dar buvo galima suprasti, kas teisus ir kas meluoja. O jau kitoje rašliavoje tame pačiame portale buvo be jokių citatų tiesiai šviesiai teigiama: V. Landsbergis atsiprašė homoseksualų.

O kaip ten pati byla, kokie ten kaltinimai? Matote, čia taip skaudu visuomenei (kurią vietą skauda jums?), kad tie dalykai neskelbtini, ir tyrimas uždaras, ir teismas bus uždaras. Aš jau apie informacijos nutekinimą nekalbu, ko gero, tai būtų pernelyg skaudu prokuratūrai. Sėdėkite ramiai, “vsio zakonno“. 

Kol kas galima pasidalinti kaltinimais. Man labiausiai patiko gerbiamo Prezidento Gitano Nausėdos pasakymas, kad konservatoriai fotografavosi su K,. Bartoševičiumi. 

Taip ir pagalvojau: o tie konservatoriai su G. Nausėda nesifotografavo? Maža kas gali nutikti. Čia Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas tokią knygą parašė, vadinasi „Pranešėjas ir Prezidentas“. Įdomių ten dalykų prirašyta, gal ateityje dar ne vienas pasigailės, kad su dabartiniu Prezidentu fotografavosi. Rekomenduoju paskaityti.

Pridursiu, kad aš su G. Nausėda nesifotografavau. Su Prezidentu Valdu Adamkum – teko, kaip sakoma, turėjau garbės. O su šituo – ne.