Tokią mintį yra pasakęs žymus antikos laikų graikų filosofas Sokratas. Einant tiesiai prie atsakymo, man regis, pastaraisiais dešimtmečiais tiek pas mus, tiek ir pasaulyje einame prie antrosios Sokrato pasakytos minties dalies. Pabandysiu įrodyti, kad tikrai judame klaidinga kryptimi. 

Užtenka pavartyti periodinius leidinius, pažiūrėti televizijos kanalus, visur daug vietos skiriama valgiams, patiekalų receptams. Man labiausiai erzina, kai kelionių mėgėjų, grįžusių iš kelionių po itin egzotinius kraštus, vos ne pagrindinis įspūdis – kas valgyta ir kaip gyventa 4–5 žvaigždučių viešbutyje. Vietoj to, kad būtų pasakojama kas pamatyta ir kokie istoriniai architektūriniai objektai, gamtos įžymybės ir paminklai aplankyti, susipažinta su paprastų kaimo žmonių gyvenimo būdu. Ne, giriamasi kad kelionėje buvo viskas įskaityta, valgyta prašmatnūs gurmaniški patiekalai ir gyventa prabangiame viešbutyje. 

Stipriai abejoju ar autentiškus nacionalinius šalių patiekalus, valgius galima išbandyti viešbučių, restoranų, kavinių virtuvėse, kad ir pačios aukščiausios klasės. Imkime konkretų pavyzdį – mūsų tarsi nacionalinį patiekalą cepelinus. Kad ir kur būtų išvirti cepelinai – ar valdiškoje, ar privačioje maitinimo įstaigoje, jie vis vien neprilygsta pagamintiems savo namų virtuvėje. O dabar norėčiau padiskutuoti, ar tokia begalė maisto produktų ir patiekalų mums papildomai prideda sveikatos. 

Sakoma, kad nuo mitybos priklauso 50 proc. sveikatos ir reikėtų tam pritarti. Žmogaus mitybai reikia angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mikroelementų, kokybiško vandens. Kadaise žmogui, ypač gyvenančiam kaime, ko gero, užteko kokių dešimties produktų ir iš jų pagamintų įvairių patiekalų sveikai nugyventi savo amžių. Dabar produktų ir iš jų gaminamų šimtai, gal net tūkstančiai patiekalų, bet abejoju, ar mūsų sveikata ženkliai pagerėjo. Galima paprieštarauti, juk ilgėja tiek vyrų, tiek moterų vidutinis amžius. Tačiau pasigilinus aiškėja, kad gyvenimo metus prailgina geresni, efektyvesni medikamentai. Jei anksčiau net kelios ligos neretai būdavo gydomos vienu ir tuo pačiu medikamentu, tai dabar vienai ligai taikomi vieni iš daugybės tinkamų vaistų konkrečiam žmogaus organizmui, žiūrima, ką toleruoja arba ne organizmas. Dar kartą sakau, kad svarbiausia gerai sveikatai yra natūralūs produktai be sunkiųjų metalų ir hormonų, geros kokybės geriamas vanduo, nepersivalgymas ir deginimas kalorijų, grūdinimas, dar reikia stengtis kiek įmanoma mažiau patirti stresą. 

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai mes kasdien valgome skirtingus produktus, tai organizmui tai nelabai į sveikatą. Gyvulių, paukščių augintojai žino, kad negalima pašarų staiga kaitalioti. Patariama palaipsniui įvesti po 10–15 proc. naujų ingredientų. O mes neretai meniu keičiame kasdien, kartais labai drastiškai. Tada išbalansuojamas organizmo mikrobiotos (žarnyno mikrofloros) funkcionavimas, žarnyno veikla sutrinka. Žarnyne gyvena virš 1000 rūšių mikroorganizmų, iš kurių trečdalis pas visus yra tie patys, o du trečdaliai – unikalūs kiekvienam. Tai labai svarbu tais atvejais, kai gydymui vartojami antibiotikai. Labai pakenktai žarnyno mikroflorai praktiškai nebeįmanoma atstatyti visų rūšių skaičiaus, net kai vartojamos gerųjų bakterijų kapsulės. Mityboje svarbiausia ir yra, kad maistas būtų toks, kuris tiktų žarnyno mikrofloros optimaliam funkcionavimui, tik tada galima tikėtis geros sveikatos būklės.

Daugiau: BALTYMINIS MAISTAS