Skip to content

Bibliotekos kaimuose – dvasinės atramos taškai

Jau pavasarėja. Vakarais, dar labai iš tolo atplaukia gimtosios žemės kvapas, atsargiai žadindamas nubudimą. Rytais, tekant saulei, skrenda gulbių giesmininkių pulkeliai ir triukšmingai tupia ant viliojančių žolės plotelių.

Tai – mūsų gyvenimo fragmentas, pritildantis karo būgnų gausmą ir nerimą širdyje. Čia jis tikras, nepritaikytas pagal įnorius, užgaidas, visuomeninius kaprizus. Gamta, nuolatos kalbėdama su žmogumi, nepraranda vilties ir tikėjimo rytdiena. Amžinybės rate keičiasi metų laikai, keičiasi kartos. Pavasario, kaip šviežio oro gūsio, nekanriai laukia bibliotekų filialų darbuotojai kaimuose. Pagaliau – iš miestų sugrįš dalis skaitytojų, atvyks atostogų jaunimas, keliautojai ir kitokie svečiai ims varstyti duris, baigsis kūrenimo sezonas!

Su panašiomis mintimis ant bibliotekos pastato slenksčio Dysnoje pasitinka biblotekininkė Vanda LAURINAVIČIENĖ, pakvietusi į jau veikiančią originalių darbų parodą. Ne veltui teksto įžangoje kalbėta apie gamtą, margaspalvė ekspozicija ragina tausoti, atsakingai elgtis supančioje aplinkoje, kviečia mąstyti ir kurti.

„Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro, dienos centro vaikai, vadovaujami socialinės darbuotojos Stasytės Baranauskienės ir individualios priežiūros darbuotojos Janinos Sėliukienės, vasario 22 d. – kovo 15 d. čia surengė perdirbtų antrinių žaliavų darbelių parodėlę „Prikeltas antram gyvenimui“. Šios parodėlės metu galima pamatyti dabelių iš laikraščių (lentynėlė), sugadinto, netinkamo kopijavimo popieriaus (vazos), nepanaudotų vienkartinių kaukių (gėlės), kartoninių dėžių (krepšeliai), darbelių iš kiaušinių padėklų (lėkštės, dubenėliai). Vaikai taip pat panaudojo ir tualetinio popieriaus ritinėlius (pinti krepšeliai) ir šiukšlių maišus (gėlytės). Visus krašto svečius, bibliotekos skaitytojus mielai kviečiame apsilankyti šioje įdomioje perdirbtų antrinių žaliavų parodėlėje, kurioje visuomenė skatinama išmintingai ir išradingai mažinti vartojimo pagreitį“, – pristatydama darbus, pasakojo bibliotekininkė. Po parodos uždarymo, bus galima įsigyti norimų darbelių ir paremti minėtą kūrybinį augančios kartos projektą finansiškai.

Jau daugelį metų, skaitytojams skiepydama meilę ir pagarbą aplinkai, Dysnos bibliotekos darbuotoja organizuoja temines išvykas į gamtą, kurios apsuptyje dalyviai – vaikai – mokomi stebėti žydėjimą, paukščius, dangų, klausytis čiulbėjimo. Todėl ir dabar, vos prabilus pavasario nubudimo ženklams, Vandos Laurinavičienės planuose jau numatyti nauji susitikimai ir išvykos pas skaitytojus, kuriami artėjančių švenčių scenarijai. Kiekvienas į biblioteką atvykstantis žmogus – aukso vertės, nes tokia kaimo bibliotekininkės dalia, kurią gerai supranta visi specialistai, dirbantys panašioje aplinkoje bei išgyvenantys kaimų nykimo tendenciją. 

Visada maloniai stebina ir džiugina lankytojus stoiška kaimo bibliotekos darbuotojų pasaulėžiūra, nes jos dėka išlieka nedideli ir labai svarbūs kultūros židiniai Lietuvos provincijoje. Darbuotojų diplomatijos dėka, čia verda aktyvus ir, kiek įmanoma, pozityvus kultūrinis gyvenimas, kiekvienas lankytojas svarbus ir reikalingas. Vysta stabilus bendradarbiavimas su bendruomenėmis, seniūnija. Kaimų bibliotekų filialų darbuotojai itin dažnai kviečiami į įvairius nuotolinius seminarus, rengiamus Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų, transliuojamus iš kitų Lietuvos bibliotekų.

Klausantis pasišventusių „knygos keliui pas žmones profesijos atstovų“, tenka tik džiaugtis jų gebėjimais likti gimtuose kaimuose, puoselėti krašto tradicijas, papročius, kaupti, saugoti įvairią kraštotyrinę medžiagą. Bibliotekos kaimuose – dvasinės atramos taškai, į kurias užsukama perskaityti naujausios vietinės spaudos, pasidalinti kelionių įspūdžiais, paprašyti reikiamos pagalbos, išgerti kavos puodelį su kraštiečiais. Kol vyksta tokie procesai, kol Valstybė nepraranda suvokimo prasmės tokiuose reiškiniuose, provincija alsuoja. 

Lietuvos kaimas gyvena tol, kol gyvos kaimų bibliotekos. Jei atokiose vietovėse tęsiaisi knygos kelias į žmogaus širdį, jį grindžia – bibliotekininkai, biblioteka.

„Matydama, kaip jauna šeima su savo atžalomis renkasi knygeles skaitymui, visada labai susijaudinu, iki ašarų, džiaugiuosi, nes kol mažos rankelės varto spaustuvės dažais kvepiančių knygelių puslapius, mūsų darbas nepraranda prasmės“ – sako Dysnos filialo bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė.

T. Semionovos nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje