Grūmodama ir nenoriai traukiasi žiema iš Lietuvos, pirmieji pranašai skelbia artėjantį pavasario triumfą. Gyvybe alsuoja medžių pumpurai, teka sula, pirmoji žaluma kalasi po sniegu ir nekantriai veržiasi į saulę. Saulės ir žiedų ieško pavargusios nuo dienų pilkumos mūsų akys, kuriose gal dar atsispindi pragiedrėjęs dangus, šviečia laukimas. 

Tarptautinės Moters dienos aktualijos jau dešimtmečiais skamba debatuose, aštresni kritikai nesiliauja akcentuoti į faktus, kad tokia tradicija – sovietmečio reliktas, atgyvena, sentimentai buvusiai santvarkai. Bet dauguma dabartinės kartos moterų visai nesieja pavasario gėlių puokštės su „kūju ir pjautuvu“, prie kurių, kažkada, gudrūs ideologai „pritvirtino“ Kovos 8-osios prasmes. Gėlės visais laikais įkūnijo dvasinio pasaulio simbolius, subtiliai išgilindamos žmogaus egzistencijos ir jausmų grožį.

Tik nesakykite, kad moteriai būna per daug gėlių – sako apklausos dalyvės. Skirtingų profesijų bei išsilavinimų pašnekovės, visos 10 skelbia Kovo 8-ąją pirmąja pavasario švente. 

Gyvenimo rūpesčiai guli ant mūsų pečių, slegia visuotinės įtampos, kodėl neturime švęsti pavasario? Gėlių žiedai – tai šilumos ir dėmesio simboliai, kurių nusipelnėme, kuriais džiaugtis teisinga. Argi moters gyvenime šiandieną per daug džiaugsmo? – stebėjosi apklausos dalyvės.  

Kaip Kovo 8-ąją vertina moterys?

Mokytoja Nijolė. Manau, kad moteriai gėlių ir pagarbos niekada nebūna perdaug. Nebūna perdaug pozityvių dalykų, ypač šiais laikais.

Gydytoja Danutė. Kovo 8-oji visada mums buvo pavasario pradžios šventė, kuomet lengvai, neskaičiuodami ypatingų nuopelnų ir nelaukdami atskirų progų vyrai dovanojo moterims gėles. Šviesus, gražus, stipriosios lyties gestas, vainikuojantis gamtos trapumą ir moterišką prigimtį. Ar kažkuri nuo gautų žiedų pasijutome blogai? (Juokiasi)…Gink, Dieve. Žiedų grožyje regime praeinančio grožio laikinumą. Visada gera gauti gėles. Net nevykėlio padovanotose gėlėse rusena viltis.

Fotografė Vita. Esu kažkiek abejinga šiai šventei, bet daugeliui moterų ji – svarbi. Motinos dieną skamba vaikų sveikinimai, Valentino dieną mini poros, o kaip vienišėms? Kovo 8-ąją jas prisimena vyrai darbo kolektyvuose, bendruomenėse. Pavasario gėlių žiedai išlieka žmogiškos šilumos ir vilties, tarpusavio dialogo simboliais.  

Mokytoja Dalė. Labai norėčiau gauti gėlių, nes liūdžiu po netekčių. Todėl negaliu spręsti atsietai nuo vidinio pasaulio būsenos. Aš esu moteris. Gėlės visada grožis, šildantis mūsų sielas.

Trenerė Svajūnė. Kovo 8-ąją – smagu, kad vyrai prisimena, jog moteris šalia. Nekaltas gėlės žiedas daro stebuklus – sutaiko, nuramina, paguodžia, tampa atleidimo akcentu. Kuo daugiau gyvenimo dienų reikėtų įprasminti gėlėmis, dėmesiu, švelnumu. Kuo daugiau…

Mokytoja Tatjana. Kovo 8-ąją gera gauti dėmesį gėlėmis. Jos – pavasario pranašai, draugiškumo gestas. Moterys būtų kitokios, geresnės, jei vyrai dažniau dovanotų savo išrinktosioms žiedus, būtų lankstesni santykiuose su jomis. Gėlės labai dažnai tampa atomazga įvairiuose konfliktuose. Gėlės visada reikalingos moters širdžiai.

Senjorė Marija. Gėlių puokštė per amžius buvo raktu į moters širdį. Trapios laukų gėlės, charizmatiškosios rožės, tulpių puokštelė – šiluma, žaismingumas, akimirkos lengvumas mūsų visų nelengvoje kasdienybėje. Vyrai, kuo daugiau ieškokite progų dovanoti gėles savo moterims, kaimynėms, pažįstamoms. Politiką palikite už durų, aukštinkite moteriškumą, aukštinkite Moterį.

Gal tik vyresnės kartos atstovės dar sugeba regėti tokį klasikinį moters portretą, išplaukiantį sąmonėje iš pasaulinės literatūros klodų… Aukštinkite moterį. Sekdama pašnekovių mintis, gerai suprantu tą gilesnę prasmę, apie kurią dauguma diplomatiškai nutylime. 

O kaip vertina Kovo 8-ąją vyrai? Ar nešdami gėlių žiedus moterims suvokia rodomo dėmesio esmę, ar jaučiasi ypatingi? 

Rabindranatas Tagorė – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas rašė – Man atrodo, kad už tikėjimą Dieviška apvaizda esame skolingi gėlėms. Visa kita – mūsų sugebėjimai, mūsų norai ir mūsų maistas – mums reikalingi egzistavimui.

Aišku, aš galėčiau apseiti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdienių rūpesčių. Gėlės – mano laisvės įrodymas. Gėlės ir moterys – neatsiejamos“. 

Teksto autorė dėkoja pašnekovėms už išsakytas mintis. 

lrytas.lt nuotr.