Linksmiausias ir mėgstamiausias lietuvio užsiėmimas – verkimas. Verkiama visomis progomis ir gausiai. Skundžiamasi viskuo. Lengviau būtų pasakyti, kuo lietuvis nesiskundžia, bet taip iš karto į galvą neateina, kuo, tai patys nuspręskite, kuo nesiskundžiate.

Dažniausiai skundžiamasi, kad viskas pabrango. Prisimenu, dar neseniai vienas dainorėlis, kuriam mažai kas tiki, kad jis labai myli Lietuvą, skundėsi, jog kalafiorai žvėriškai pabrango. 

Rodos, per brangu tokia egzotiška daržovė – nepirk. Burokus ar ropes valgyk, bulvių išsikepk, ant lašinukų, tie gal vargšui atlikėjui ne per brangūs. Bet ne, reikia rėkti, kaip sakoma, ant visos Lietuvos. O kiek užuojautos „respublikinėje žiniasklaidoje“ buvo…

Praėjo keletas metų, o verksmai tie patys. Štai paprikos pabrango. Spausdinamas didžiausias straipsnis, piktinamasi, kad brangu, aiškinama, kad prekybininkai naudojasi proga pasipelnyti, girdi, vieni po 4 eurus už kilogramą paprikų reikalauja, kiti – jau po 7. 

Aš, tiesą pasakius, už dyką paprikų neimčiau, nepakenčiu jų smarvės, bet jei kiti nori – tegul moka.

Kodėl brangu? Spausdinamas „prekybos atstovo“ paaiškinimas mane pradžiugino. Tas atstovas sako, kad ši žiema buvo itin vėsi Maroke ir Pietų Europos šalyse, derlius buvo neįprastai menkas, ir daržovių bei vaisių trūkumą rinkoje dar padidino žemės drebėjimas Turkijoje.

Dėl žemės drebėjimo – žmones galima tik užjausti. O kad žiema šalta buvo – kur žiūri Gretutė, kad tokie dalykai rašomi? Taigi visuotinis atšilimas, o čia – itin vėsi žiema. Reikės Gretutei dar kartą mokinius vietoj pamokų į mitingus išvesti. Debilų daugiau bus 

O kitame straipsnyje moteriškė skundėsi, kad kalendrų (toks prieskoninis augalas – blakinė kalendra – blakėmis smirdintis) kilogramas kainuoja apie 60 eurų: už 20 gramų „Rimi“ ima 1,15 euro. 

Skundą išspausdinęs portalas pranešė, kad Lietuvoje žalumynai „brangesni mėsą“.  Ir moterėlė aiškino, kad pirkusi vištienos filė po 8 eurus už kilogramą.

Vėl su didele pagarba paminėsiu mūsų nešališką, teisingą ir objektyvią (pridėkite epitetų nuo savęs) respublikinę žiniasklaidą. Taigi buvo galima paklausti, kur vištienos filė 8 eurus už kilogramą kainuoja. Įdomu būtų, nes „Maksimoje“ perpus pigiau galima nusipirkti. 

O gal ponams vėl atsidarė specialios parduotuvės, tik jeigu anais laikais tokiose pigiau būdavo, tai dabar – brangiau?

Dar moterėlė skundėsi, kad jai patiekalams teks naudoti tik druską ir pipirus, nes „tik juos dar galima įpirkti“. Dėl druskos – nieko nesakysiu, bet pipirai ne ką pigesni už kalendrą, o gerų rūšių – ir gerokai brangesni, virš šimto eurų kainuoja. 

Rodos, žurnaliūgos galėtų parašyti: moterėle, prieskoniai visi brangūs, ir niekas jų kilogramais nenaudoja. Bet kas tokį „teigiamą“ straipsnį skaitytų? Geriau klausti: ar nepritrūks Lietuvoje pomidorų ir agurkų, ar nepradės jų pardavinėti vienam pirkėjui ne daugiau kaip po tris, kaip yra kažkokioje vargingoje Europos šalyje?

Lietuviški agurkai dabar, girdi, tik 8,99 euro. Kitokių, užsienietiškų, pirkti nepatariama, nes mes turime palaikyti savo gamintojus. Žiūrėkit, jau ir vynuoges Lietuvoje pradeda auginti, greitai turėsime jas lietuviškas pirkti. Paskui ateis lietuviškų bananų eilė, ir visi tie augintojai bus remiami Europos Sąjungos pinigais. 

Jus Europos Sąjunga kuo nors parėmė? Ach, jūs tik perkate… 

Bet kažkaip net nepatogu: sakoma, kad esame tikri vargšai, ir baiminamės, kad tokių pigių agurkų mums leis nusipirkti tik po tris.

O mes nė vieno nepirksim. Tegul vargšams lieka. Konservuotų dar turime. Turbūt tiesa, kad ponų parduotuvėse ir bananų būdavo. Aš tai bananų pirmą kartą gavau nusipirkti, kai man daugiau kaip dvidešimt buvo. Ir nieko, iki tol nenumiriau be egzotiškų vaisių. 

Bet kam čia tuos „gerus laikus“ prisiminti. Prisiminsiu vėlesnius. Dabar ir dėl elektros kainų verkiama. Pažiūrėjau išlikusią knygutę – prieš dvidešimt metų už elektrą mokėjome sumą, kuri buvo lygi maždaug 10 procentų mūsų abiejų pensijų kartu sudėjus.

Dabar už elektrą mokame maždaug 8 procentus mūsų pensijų, nors tą elektrą naudojančių prietaisų namuose padaugėjo. Tiesa, dalį valstybė kompensuoja, iki 28 centų, bet faktas: elektra mums nepabrango. Net paverkti nėra dėl ko.

Gaila, negalime šildymo kainų palyginti, krosnys pas mus. Gal, sakau, kas galėtų pažiūrėti, kaip buvo prieš 20 metų, ir palyginti, kokią dalį už šildymą tekdavo atiduoti tada ir kokią dabar. 

Tik, manau, norinčių apie tai į laikraštį parašyti neatsiras. Maloniau gyvenimu ir visomis savo išsirinktomis valdžiomis skųstis. Tad dar paverkime.

„Kauno dienos“ (Roko Medonio) asocijuota nuotr.