Vieną gražią dieną, tiksliau, praėjusį sekmadienį, visiškai atsitiktinai įsijungiau Lietuvos radiją (LRT). Žinote, kaip būna: sukinėji radijo rankenėlę ir nugirsti, ko nereikia. 

Šiaip aš Lietuvos radijo pastaruoju metu nebeklausau, angliškų dainų nemėgstu, o lietuviškai Lietuvos radijas paprastai nedainuoja, nebent per didžiąsias lietuviškas šventes, o praėjusį sekmadienį šventės jau buvo praėjusios, todėl sąmoningai Lietuvos radijo įsijungti negalėjau.

Taigi, sukinėjau bangų rankenėlę ir visiškai atsitiktinai nugirdau tokią reklamą: moterys, jeigu pamatėte, kad prie kurios nors iš jūsų (išeitų, nebūtinai jūsų asmeniškai) priekabiauja vyrai, rašykite organams. Na, ne visai organams, čia aš anuos laikus prisiminiau, kai kiekvienas sovietinis patriotas „privalėjo“ apie negerus dalykus pranešti atitinkamiems organams. Šį kartą tas atitinkamas organas buvo nurodytas konkrečiai: tai lygių galimybių kontrolieriai.

Toks raginimas (ar kvietimas) man sukėlė įvairių minčių. Pirmoji turbūt buvo: na štai, o jūs (čia į tuos kreipiuosi, kurie šiokią tokią valdžią turi ar valdžios spenį čiulpia, už valdiškus pinigus su negerovėmis kovojate) raginate atsisakyti sovietmečio įpročių, nors pačios siūlote elgtis, kaip sovietmečiu. 

Aš nuolat kartoju: tai, kas iš sovietmečio laikų jums nepatinka, tai yra blogai, taip sakant, to sovietmečio palikimas. O kas jums patinka – tai saugotinos tradicijos.

Šį kartą matome, kaip atgyja Pavliko Morozovo tradicijos. Skųsti reikia, tada jus vadins, na, ne patriotu, kaip anais laikais, o susipratusiu piliečiu arba tiesiog pilietišku žmogumi. Skųskite, moterys, ir nesvarbu, kodėl skundžiate: iš idėjos, ar tik todėl, kad tas vyras, na, suprantate, tikras ožys ar šiaip kiaulė, ne prie jūsų priekabiauja…

O kodėl (čia jau vėliau atėjusi mintis) tos reklamos sumanytojos ir užsakytojos, kurios tarsi už visiems lygias galimybes turėtų būti, tik apie vyrų priekabiavimą šneka? Ką, jos, būdamos moterys, nežino, kaip moterys sugeba prie vyrų priekabiauti? Kadangi per savo gyvenimą man teko ne vienoje vietoje padirbėti, tai teko matyti: jeigu jau moteris viršininkė kokį jaunuolį, kartais ir dvigubai jaunesnį už ją pačią, nusižiūrėjo, tai arba įsitempia tą jaunuolį į lovą, arba šis lekia kito darbo ieškoti…

Ir čia dar visiškos erezijos paklausiu: o jeigu vyras prie vyro priekabiauja, kaip tada? Į ką kreiptis? Į kokią nors kontrolę ar komisiją, kuriai koks nors profesionalus gėjus vadovauja? Ne, susitariame, kad aš to neklausiau.

Ir dar sekmadienį per TV išgirdau, kad „ant Lietuvos“ esą surengtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar mūsų visų naudojami daiktai yra pritaikyti moterims. Taigi, vėl vyrais nesirūpinama, tik moterimis, tik joms reikia lygių teisių ir lygių galimybių. 

Na, ir dar vienai žinomai žmonių grupei, kuri neaišku prie kurių, vyrų ar moterų, turėtų būti priskirta.

Ir šitam tyrimui Briuselis bei Lietuvos  valdžia esą skyrė 600 000 (šešis šimtus tūkstančių) eurų.

Aš taip gyvenimiškai į šį reikalą pažiūrėjau, pasidairiau aplinkui ir pasvarsčiau, ar mane supantys daiktai yra pritaikyti tiek vyrams, tiek moterims. Keptuvė, tarp mūsų šnekant, ir moterims pritaikyta, ir vyrams, nes kiaušinienę kiekvienas vyras sugeba išsikepti, ir nesiskundžia, kad keptuvė jo rankai nepritaikyta.

O, sakysim, kirvis? Gal lygių galimybių kontrolieriai ir norėtų, kad jis būtų moterims pritaikytas, bet mano auklėjimas senas, dar, kaip kiti pasakytų, sovietinis, nenorėčiau, kad moterys malkas skaldytų, o vyrai tuo metu blynus keptų. Taip, tikrai didžiulis mano atsilikimas.

Bet štai mano žvilgsnis už kelnių užkliuvo. Už moteriškų, kur, žinote, užtrauktukas šone, Įdomu, ar lygių galimybių kontrolieriai savo tyrime atkreipė dėmesį į tai, kad moteriškos kelnės vyrams visiškai nepritaikytos. Moteris vyriškas kelnes apsimaus, ir nieko, jai tas pats, kurioje vietoje tas kelnes užsisegti ar atsisegti, o jeigu štai vyras – taigi iš karto tam tikra problema kyla…

(Apie Petrą Gražulį ir užtrauktuką užpakalyje – nė žodžio.) 

Man labai buvo įdomu, kam tyrėjai tuos „pinigėlius“, daugiau kaip pusę milijono eurų, išnaudojo. TV laidoje, patys suprantame, ne viską papasakosi, ne viską išvardinsi. Norėjau plačiau pasiskaityti, tačiau įsivaizduojate – nė viename „respublikinės“ žiniasklaidos portale apie tai nieko neradau. Gal blogai ieškojau?

Tiesa, sužinojau, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino moterų kišenėmis. Girdi, moteriškų rūbų kišenės esančios mažesnės, negu vyriškų, ir į jas tetelpa tai, ką į jas įsikiša vyrai, ir tai diskriminuoja moteris, ir dizaineriai privalo į tai atsižvelgti, kitaip…

Patys žinote, kas tada jiems bus, visiems tiems dolčėms ir gabanoms. Didesnių kišenių, matote, jie moterims gaili.

Ir dar parašyta, kad pianinų klavišai moterims nepritaikyti, per dideli. Ir, aišku, tyrimai šioje srityje bus tęsiami. Todėl ir rašau: esą tyrimas buvo surengtas, esą 600 tūkstančiai eurų tam panaudota. Ir tegul būna moterims pritaikytų kirvių. Tai nieko, kad valstybei (mums visiems kaip mokesčių mokėtojams) išlaikyti tą tarnybą kainuoja daugiau nei pusę milijono eurų.

Įdomu, kad šioje valstybės įstaigoje valstybės kontrolierius praėjusių metų trečiame ketvirtyje (vėlesnių duomenų įkelti, lygiomis teisėmis besirūpinant, nebuvo kada) „uždirbo“ 3035 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Beje, įdomu ir tai, kad mažiausiai šioje įstaigoje, vienintelis mažiau negu tūkstantį – 614 eurų – uždirbo kalbos tvarkytojas. Štai koks rūpestis valstybine kalba, štai kaip jos prievaizdai valstybės įstaigoje vertinami. 

Taigi, pusė milijono šen, pusė milijono ten… Ne, aš ne apie tai. Apskritai, aš čia tik apie užtrauktukus rašiau.