Juozapinės – kiekvieną kovo 19  d. vykstanti pavasario sveikinimo šventė, pavadinta Šv. Juozapo garbei. Tai labai garbinamas šventasis, jo vardu iki šiol krikštijami vaikai. Šios vardo dienos proga perkamos gėlės nešamos Juozams ir Juzefoms pasveikinti, bažnyčiose vyksta atlaidai, šventinės mugės. Nuo Juozapinių jau rengiamasi pavasario darbams.

Tradicijos

Lietuvoje šią dieną švenčiama Pempės diena. Vilnijoje ši data laikyta paukščių vestuvių diena. Spėjama, kad dėl šios priežasties vidury Gavėnios buvo leidžiama jaunuoliams daryti nedideles vestuves dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, t. y., nuotakos buvimo „padėtyje“. Šv. Juozapas – šeimos globėjas, ginantis socialinį teisingumą, todėl jam meldėsi vargšai, neturtėliai. Buvo priimta dalyti labdarą. Jis buvo pagerbiamas savo paties profesijos atstovų – stalių, dailidžių, įvairių amatų meistrų. Dauguma vyresnės kartos žmonių prisimena namuose kabėjusius Šv. Juozapo paveikslus, kuriuose jis pavaizduotas su lelijos žiedu – skaistumo simboliu arba kartu su paaugusiu Jėzumi stovintis prie darbo stalo. Per Juozapines tuos paveikslus žmonės puošdavo gėlėmis. 

Šv. Juozapas – vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų

Nuotraukoje – nežinomo autoriaus XIX a. pr. paveikslo fragmentas. Lietuvos nacionalinis muziejus. Jis buvo Švenčiausiosios Motinos ir Viešpaties Išganytojo kilniausiojo žmogiškumo sergėtojas ir globėjas. Dėl šių priežasčių šv. Juozapas yra vienas labiausiai garbinamų šventųjų, tačiau apie jį turime labai nedaug duomenų. Susitelkime ties Evangelijos pagal Matą, kurios pasakojime apie Kristaus gimimą Juozapas iš tiesų yra centre, liudijimu apie Juozapą. „Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.“ (Mt 1, 17) Juozapo kaip Marijos vyro statusas yra ne šeimos kaip prigimtinės bendruomenės, bet teisės realybė. Evangelistas nori pabrėžti, kad prieš žydų teisę Juozapas buvo Švenčiausiosios Motinos vyras – moteris tuo laiku faktiškai negalėjo gyventi be vyro, nesusilaukdama didelių nepatogumų ir socialinių trukdžių. Kad Juozapas tikrai nebuvo Marijos vyras, aiškiai liudija Evangelijos pasakojimas apie stebuklingą Išganytojo Prasidėjimą iš Šventosios Dvasios ir visa iš to kylanti Bažnyčios doktrina. Taigi Juozapas pagal kilmę įkūnija ir išreiškia Kristaus kilimą iš Dovydo palikuonių, nors ir ne pagal kraują, nebent įsivaizduosime Kristaus kilmę iš žydų tautos kaip kilmę iš Dovydo. Juozapas yra Dievo Apvaizdos numatytas žmogus, kuriam patikėta neapsakomo turto, paties Viešpaties Išganytojo ir Marijos – gyvosios Šventyklos, kuri pagimdė Mesiją, globa ir apsauga. Juozapas yra Apvaizdos skirtasis vyras, taip pat nuolankus ir kuklus šio slėpinio, kurį sudaro pati Dievo Šventybė Kristuje Jėzuje ir Švenčiausiosios Mergelės ypatingas nekaltumas, tarnas. Jis yra šalia šios realybės, tarsi kontekste, tačiau taip pat neapsakomai svarbus jos išlikimui. Viešpats Dievas panorėjo, kad Juozapo atsakomybei ir aukai būtų patikėta šio žmonijos išganymo turto apsauga nuo žemiškųjų pavojų, kurie iškilo po Jėzaus gimimo.