Skip to content

Ar į laukus grįš soros ir sorgai? 

Kovo 14 d. ,,Mūsų Ignalina“ skaitytojai buvo informuoti, kad vaistažolininkai ir farmacininkai 2023 m. vaistažole išrinko čiobrelį. O Jungtinės Tautos 2023-iuosius paskelbė Tarptautiniais sorų metais. Ir reikia pastebėti, kad, ko gero, pataikyta į dešimtuką. Kai Putino Rusija užpuolė Ukrainą, sutriko grūdų eksportas į skurdžias, daugiausia Afrikos šalis. Ukraina buvo viena iš didžiausių pasaulyje grūdinių kultūrų augintoja ir eksportuotoja, bet kai vyksta karas ir laukai užminuoti, auginti kviečius, saulėgrąžas pasidarė sudėtinga.

Kaip žinome, Afrikoje, į pietus nuo Sacharos ir dalyje Azijos, kur sausa ir karšta, auginti kviečius sudėtinga, be to, reikia tai kultūrai didelių kiekių trąšų. Situaciją gelbsti miglinių šeimos, sorų genties smulkiasėkliai augalai. Pasaulyje mokslininkai priskaičiuoja apie 400 rūšių sorų genties augalų. Soros Azijos šalyse sukultūrintos prieš 7 tūkst. metų, Europoje – maždaug prieš 3 tūkst. metų. Kas labiausiai neįtikėtina, kad Lietuvoje sorų grūdų rasta ne vėliau, kaip pirmojo tūkstantmečio piliakalniuose. Gėlininkai gana dažnai savo gėlynuose augina dekoratyvines rykštines soras (lapės uodegėles). Tikrąsias soras retai kas augina, ne dažnos jos ir ant mūsų stalo. Kažkodėl – kas vertinga, mes tuo nesinaudojame. Sorų kruopos neturi glitimo, dėl kurio iš kvietinių miltų gaminami valgiai daugelio yra netoleruojami. Visi mitybos specialistai yra praktiškai prieš miltinius valgius iš kviečių. Soros turi visas pagrindines vertingas medžiagas, maistines skaidulas, vitaminus ir mineralus, kurie reikalingi sveikai mitybai. 

Aš labiau linkęs, kaip, ko gero, pastebėjo skaitytojai, supažindinti, kaip užsiauginti tą ar kitą kultūrą, o užaugintą kaip panaudoti, kokius patiekalus galima pasigaminti ir pan. Neseniai rašiau, kad susidaro įspūdis, jog per daug dėmesio skiriame pilvo skrandžio reikalams, o ne dvasiniams pažintiniams. Kaip sakoma, reikia valgyti, kad gyventume, o ne gyventi, kad valgytume. Taigi, soros nedažnos mūsų sklypuose. Tai nelepus, trumpos dienos augalas, mėgstantis šilumą, ištveriantis sausras. Reikia padirbėti selekcininkams, kad sutrumpintų vegetacijos periodą, jos anksčiau subręstų. Dabar vegetacija nusitęsia į rudenį, kai ir orai atvėsta, subjūra, tad sėklos gali neprinokti. 

Teko man auginti čiumizą putpelėms, banguotosioms papūgėlėms. Tai pilnavertis pašaras ir kartu vertinga maistinė kultūra. Kas įdomu, tai gana derlinga kultūra, duodanti iki 6–8 t/ha. Ir stiebai labai vertingas pašaras galvijams, triušiams. 

Teko auginti ir sorgus iš šluotelių, rastų sėklų, kurias šeimininkės naudoja kaip šluotas. Tai įspūdingo dydžio, iki 1,5–1,8 m varpinis augalas. 

123rf.com nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje