Už langų siaučia pavasario vėjai ir grįžusių gervių klyksme vėl pažįstame viltį. Ten, aukštybėse, pragiedrėjusio dangaus lopinėliuose šviečia ilgai laukta skaidruma, taip reikalinga mūsų sielų virpesiui. Ant lietaus nuplautų upelio šlaitų galvas jau kelia pirmieji šalpusnių žiedai, o pamiškėse šypsosi žibuoklės.

Pavasaris beldžiasi į Nijolės TRINKŪNIENĖS dailės studijos duris, kur nepaliaujamai verda ir kunkuliuoja moksleiviškas šurmulys, dominuoja tauraus kūrybinio gyvenimo kokybė. Jau visu geičiu čia vyksta pasiruošimas Šv. Velykų rytui – išpučiami kiaušiniai, tada kantriai marginami, visos dailės studijos erdvės kvepia vašku.

Dailininkė, vaikų ir tėvelių mylima pedagogė žaismingai džiaugiasi auklėtinių besiskleidžiančiais talentais, kaip ir jų savo mokytojai dovanotais pirmaisiais pavasario žiedais.

„Esu gamtos vaikas. Pavasarį pažįstu ir jaučiu ore labai iš tolo, vos tik pradeda tirpti sniegas. Labai anksti beržai ir alksniai keičia savo spalvą, įgaudami rudai violetinį atspalvį. Tie pavasarėjantys peizažai „prikausto mano akį“, įvairiais kūrybiniais motyvais bręsta viduje, laukia palankios akimirkos. 

Sodų žydėjimas dailininkui – tobulas metas, didžiųjų įkvėpimų atkarpa, nuo kurios į mūsų gyvenimus palengva atkeliauja visos vasaros spalvos.  

Kažkaip gaunasi, kad šiltuoju metų laiku daugiau būnu dailininke, o šaltuoju  – dirbu pedagoge“, – juokauja Nijolė Trinkūnienė, mėgindama peržvelgti kūrybinį bagažą, sukauptą per praėjusią žiemą.

Dailininkės drobės, karpiniai, tradiciniai margučiai toliau parodose keliauja per visą Lietuvą, garsina Ignaliną, unikalumu liudydami neeilinį menininkės talentą, kūrybinę energiją, gebėjimą kaupti, perteikti ir dalintis su visais pasaulio grožiu. 

Autorės tapybos 32-oji darbų paroda „Linkėjimai iš Ignalinos krašto“ džiugina Molėtų rajono gyventojus, paroda pristatyta Balninkų stiklo muziejuje ir dailės galerijoje, dar aplankys trejetą bendruomenės namų. 

Kovo 8-ąją, į dailininkės Nijolės Trinkūnienės 33-osios tapybos parodos „Aukštaitijos spalvos“ atidarymą, skirtą Aukštaitijos metams, vykusį Zarasų viešosios bibliotekos galerijoje, susirinko pilna salė autorės gerbėjų. Menininkei Zarasai taip pat nėra svetimi. Su tapybos darbais čia Nijolė dalyvavo 2003 m. organizuotame plenere, dedikuotame „Zarasams – 500 metų“. Zarasų profesinės mokyklos mokinius mokė dailės meno. 

 Paveiksluose šviečia nuostabūs Ignalinos apylinkių peizažai ir natiurmortai, dominuoja vasaros pievos, vingiuojantys upeliai, mirguliuojantys Gavio ir Dysnų ežerai, aguonų žiedai, lubinų žydėjimas, artimos Ignalinos rajono vietos – Palūšės šv. Juozapo bažnyčia, Bėčionių kaimas, dailininko Justino Vienožinskio sodyba, kurioje dabar gyvena garsusis ūkininkas, dailininko proanūkis Petras Šiaučiūnas. 

Jautriai ir išsamiai autorė pristatė savo kūrybą. „Tai 33-ioji mano autorinė tapybos darbų paroda „Aukštaitijos spalvos“, kurioje peizažai ir gėlės. Tapau daugiausia vasarą, kai daug saulės šviesos, laiko. Juk mokytojams atostogos – galimybė keliauti po savo kraštą, gėrėtis nuostabia gamta, bendrauti su žmonėmis. Pleneras – tai galimybė pajusti oro virpėjimą, gamtos pulsą. Labai gera tapyti gamtoje. Juk GAMTA didžioji mūsų Mokytoja…

Pažintis su Zarasais prasidėjo dar 2003 m. Tarptautiniame plenere „Zarasams 500 metų“. Susitikimai su Alvydu Stausku, Eugenijumi Raugu, Arūnu Augučiu, Ramune Sladkevičiūte – Dainiene.

Vėliau susipažinau su puikiais dailininkais dusetiškiais Romualdu Pučeku, Algirdu Gaižausku. Vėliau dalyvavimas projekte „Menų gaudyklė“. Kūrybinių rezidencijų tinklo išvystymas „Ežerų krašto regione“ , pleneras Antalieptėje ir paroda Antazavėje.

Dar vėliau – pleneras „J. Vienožinskis 134 x 60“, Rokiškio rajone Audronių kaime, Obelių seniūnijoje.

Pažintis su jūsų krašto poete, knygų autore, mokytoja Giedre Mičiūniene. Jos eilės ir mano paveikslai dalyvavo parodoje LR Seime (21 eilėraštis), Rieškutėnų amatų centre, Švenčionių, Girulių, Ignalinos bibliotekose, Visagino „Draugystės“ parodų salėje, Pašaminės kultūros namuose, Adomo Hrebnicio memorialiniame muziejuje.

AČIŪ AUKŠČIAUSIAJAM leidusiam man tapyti ir patirti kūrybos džiaugsmą. Nuolatos jaučiu artimųjų sūnaus šeimos, sesės Laimutės, draugių, bendradarbių, savo mokinių palaikymą ir pagarbą mano kūrybai.

Dailininkui paroda – tai šventė, kūrybos įvertinimas. Man gera dalintis su  jumis šiuo džiaugsmu“, – kalbėjo Nijolė Trinkūnienė, tapybos darbų parodos pristatyme zarasiškiams.

Įkvėpta kolegų ir bendraminčių sveikinimų Zarasuose, kraštietė menininkė toliau dėlioja kūrybinius planus. Jau gegužės mėnesį numatyta tapybos darbų paroda Dusetų bibliotekos erdvėse. Pasak Nijolės, rankos niežti nuo poreikio tapyti bundančioje gamtoje, stiprėja begalinis noras perkelti į drobę pavasario gamtos alsavimą, nenusakomo grožio spalvas ir dalintis jomis su visais aplinkiniais.

Autorė dėkoja už dialogą.

Nuotraukos iš asmeninio N. Trinkūnienės albumo.