Skip to content

Ignalinos turto „parceliavimo“ schemos: gal kam sklypelio prie ežero?

Lina ŽVORŪNĖ

Neseniai rašiau, kad metas baigti kalbėti apie beveik buvusios (vadovauti liko vos 20 d.) valdžios ypatumus, tačiau kadangi jų paslaptys ir melas dar ir iki paskutinio atodūsio smaugia Ignaliną, tenka vėl rašyti šia tema. Juk kas, jei ne mes, karta po kartos čia gimusieji ir augusieji, galime ir turime puoselėti ir saugoti savo kraštą? Šįkart – apie Ignalinos žemes. 

Gavaičio prieigų nebeturime

Tikrai visi pamenate istorijos, kai prasidėjo Ignalinos miesto paplūdimio prieigų dalybos, pradžią. Tada visa toji teritorija buvo suskirstyta gabalais, pusvelčiui parduotas pastatas, kuriame glaudėsi vandentiekio (buvęs UAB „Ignalinos vanduo“) kolektyvas. O šalia esanti Gavaičio pakrantė su mūsų rajono gabiausių vaikų pasodinta Tūkstantmečio ąžuolų giraite 99 metams išnuomota. Šiame projekte dalyvavo UAB Resta Modular (vad. Donatas Javaišis) ir verslininkas Darius Lukoševičius (Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Balinskienės bendramokslis ir savivaldybės ekologo Nedo Lukoševičiaus tėtis). Teritorija užstatyta dailiais moduliniais nameliais (nuotr.), bet nuo jų grožio nei ignaliniečiams, nei Gavaičio florai ir faunai tikrai nelengviau. Negana to, dar ežero vandenis sujaukė kažkokiais dariniais, kuriuos vadina pramogomis.

Tačiau vyšnia ant torto dar prieš akis. Žmonės sako, kad magija neegzistuoja. Egzistuoja, ir dar kaip egzistuoja. Registrų centro duomenimis, nuo 2023 m. kovo 7 d. sklypas, kurį prieš kelis metus 99 metams savivaldybė išnuomojo abiems verslo partneriams ir dar už mūsų visų pinigus įvedė iki šio sklypo nuotekas ir vandenį, tyliai, tyliai tapo jau minėto D. Javaišio nuosavybe. Kitaip tariant, mieli Ignalinos krašto žmonės, kas paneigs, kad netrukus išauš diena, kai paplaukioti galėsite tik Ignalinos baseine, o ežerus matysite tik kompiuterio ar telefono ekranuose. 

Ąžuolas dar vis mūsų?

Kas ieško, tas randa. Kiekvienas žmogus turi savitą požiūrį į jį supančią aplinką. Kažkam rūpi skruzdėliuko likimas, iškirtus mišką ir sunaikinus skruzdėlyną, o kažkas praeina pro gatvėje gulintį žmogų ir net nepastebi jo. Vieno pastabaus ir pilietiško ignaliniečio dėka prieš dvejus metus, balandį, netikėtai surastas seniausias ir didžiausias ąžuolas, augantis Ignalinos mieste. Įdomiausia tai, kad tokio milžiniško medžio taip niekas ir nematė, o gal tyčia jį slėpė. Kad būtų patvirtintas ir užfiksuotas įvykis vietoje – tada buvo pasikviesti į talką du seniūnai: miesto šeimininkas Valentas Rumbutis ir miškininkas, Vidiškių seniūnas Alfredas Aškelėnas (nuotr.).  

Neoficialiais duomenimis, surastas, išmatuotas ir paskelbtas seniausiu Ignalinos miesto teritorijoje augantis ąžuolas. Leidžiantis nuo Turistų gatvės link miesto paplūdimio, dešinėje kelio pusėje, 1,2 ha teritorijos užimančiame sklype (Turistų g. 26 A) daugybę metų veisėsi šabakštynas ir benamiai arba valkatauti mėgstantis jaunimas. Šiek tiek pašienaudavo UAB „Ignalinos vanduo“, kad akių per daug niekas nebadytų ir tiek žinių. Įmonei kraustantis ir pastato, kuris buvo adresu Turistų g. 30 D, jos eksploatuotą sklypą – šabakštyną, o tiksliau kraštinę jo dalį, kur auga dar vienas didelis ąžuolas, neoficialiai ėmė tvarkyti Ignalinos miesto seniūnija. Šiek tiek išpjovus ant kelio virtusius krūmynus, atsivėrė kur kas gražesnis vaizdas. Taigi, tada vienas pilietiškas ir pastabus ignalinietis tolumoje įžvelgė nepaprasto grožio ąžuolo kontūrus. Ir štai tada kilo mintis, ar tai nebus didžiausias miesto ąžuolas. 

Iki šiol didžiausias žinomas ąžuolas auga sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“. Jo apimtis 4,49 m. Antras pagal storį – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos skyriaus kieme. Jo apimtis – 3,92 m. Drauge su seniūnais pagal taisykles išmatavę ąžuolą, sužinojome, kad jo apimtis – 5,24 m, skersmuo – beveik 1,6 m. Pasak miškininko A. Aškelėno – tai vienas gražiausių jo matytų ąžuolų, sveikomis, gražiai išsidėsčiusiomis šakomis.

Naujasis ąžuolas pranoko abu mums iki šiol žinotus. Jo likimas kol kas seniūno V. Rumbučio rankose ir, žinoma, rajono vadovybės. Ar bus valdžios pastebėtas, oficialiai įregistruotas, apsaugotas ir deramai prižiūrimas šis tūkstantmetis ąžuolas – matysime. 

Tada pasivaikščiojus po „parkelį“ su seniūnais, buvo aptarti ir galimi projektai. Ši nemaža, 1,2 ha teritorija su ąžuolu kalno viršuje, galbūt galėtų tapti gražiu parkeliu su vaikų žaidimo aikštele. Bet tai – ateities kausimas, kuri, be jokios abejonės, sako seniūnas, reikėtų derinti su miestelėnais. Žinoma, realybė kiek paini. Minėtas žemės sklypas, nežinant apie ąžuolo egzistavimą, priklausąs Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas UAB „Ignalinos vanduo“ inžinerinių sistemų ir įrenginių eksploatavimui iki 2079 m. Kas ten yra iš tikrųjų, sunku pasakyti. Kol kas matosi trys apdaužyti ir apgriauti neaiškūs pastatai, pilni šiukšlių, butelių bei stebimi žmonių nakvojimo pėdsakai. 

Koks bus ir šio žemės sklypo likimas ir ar ten turėsime visuomeninės paskirties teritoriją visiems žmonėms, ar tikslinę pramogų erdvę kažkam – vėl spręs savivaldybė. 

Kadangi tokios įmonės kaip UAB „Ignalinos vanduo“ po reorganizacijos nebeliko, tai nebeaišku, kas nutiko ir su nuomos sutartimi. Ar ją iš naujo sudarė kita nauja įmonė, ar… saugok, Dieve, jau kam nors tyliai, tyliai išnuomota ar parduota.

Anuomet buvo susisiekta ir kalbėta su Ignalinos savivaldybės vicemeru Juozu Roku. Jis tada žadėjo (susirašinėjome el. paštu) pasirūpinti ąžuolo reikalais, rinko medžiagą, net svajojo, kad vieta prie ąžuolo galėtų būti puiki vieta jaunųjų tuoktuvėms. 

Praėjus dvejiems metams, praėjusią savaitę, susiekėme su J. Roku. Jis patikino, kad kol kas šis klausimas yra atviras, niekas nieko nesprendė. Paklausus, ar sklypas su ąžuolu dar tebėra ignaliniečių, kaip ir sklypas Gavaičio pakrantėje, J. Rokas tik nusijuokė tepaskęs: „Baik, neišsigalvok, nieks nieko nepardavinėjo ir nepardavinės. Mes kuriame gražius projektus ir planus, va ir SPA centras naujas bus…“

Aš pasakomis jau nebetikiu ir dar nepradėjau tikėti, bet, kaip suprantu, gerb. J. Rokas jomis jau tiki, nors dar atrodo žaviai ir energingai. Visą laiką žmonės tikėjo, kad J. Rokas – Ignalinos patriotas. Tai kaip yra iš tikrųjų, ponas Rokai, – Jūs su Ignalina ar prieš Ignaliną?

Išnuomojami sklypai ir J. Roko išsvajotam SPA centrui

Kiek daugiau nei prieš mėnesį nuvilnijo kalbų ir rašinių banga apie pjaunamą pušyną tarp miesto Ligoninės ir Palaukinio ežero. Kam įdomu, visą medžiagą rasite MI puslapiuose Ignalinos viešosios bibliotekos archyvuose. Na, o štai dabar – šios istorijos tęsinys. Skubos tvarka, iki dabartinės valdžios kadencijos pabaigos, balandžio 17 d. (naujos valdžios priesaika balandžio 19 d.) organizuojamas aukcionas suformuotų žemės sklypų nuomai 99 m. Beje, ta pačia proga nuomojamas ir sklypas tarp Balčio ir Ilgio ežerų 99 metams taip pat už siūlomą simbolinę kainą. Kaip matome iš praktikos Ignalinoje (pajūryje prie Danės upės irgi panašios schemos naudojamos) įvykių, iš pradžių išnuomoji sklypą su labai gerais „saugikliais“, kurie atbaido svetimus galimus nuomotojus, o paskui po metų kitų tą sklypą magišku būdu nusiperki „už kapeikas“ ir laimingai gyveni. 

Beje, su ta laime irgi ne viskas paprasta. Štai jau minėta NT pardavimo sandorių schema uostamiestyje, prie Danės upės, jau narpliojama – atsidūrė FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba). Kas gali paneigti, kad neteks ir Ignalinoje apsilankyti FNTT? 

Sklypas tarp Balčio ir Ilgio

Žemės sklypo nuomos aukcionas Ignalinos r. sav., Vidiškių sen., Vidiškių k., plotas: 2,4315 ha, 99 metams. Pradinė kaina – 956.00 Eur. Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (nuotr.).

Nuomininkas įsipareigoja per 12 mėnesių nuo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos pradėti vykdyti veiklą ir įkurti 2 darbo vietas ir įdarbinti du darbuotojus. Dėl objektyvių, nuo nuomininko nepriklausančių priežasčių, šis terminas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių raštišku šalių susitarimu.

Bendra investicijų į nuomojamą žemės sklypą vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 200 000 Eur.

Sklypas prie Ligoninės

Žemės sklypo nuomos aukcionas Ignalinos r. sav., Ignalinos m., Aukštaičių g. 37C, plotas: 1,0504 ha, 99 metams, pradinė kaina – 1776.00 Eur (nuotr.). Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 2-ejus metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos užbaigti statinių statybos darbus. Bendra investicijų vertė į nuomojamą sklypą turi sudaryti ne mažiau kaip 6 mln. Eur. Nuomininkas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo pradėti veiklą ir įdarbinti ne mažiau kaip 10 darbuotojų.

Sklypas prie Palaukinio

Žemės sklypo nuomos aukcionas Ignalinos r. sav., Ignalinos m., M. Petrausko g. 8, plotas: 0,5904 ha, 99 metams, pradinė kaina – 1058,00 Eur. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 2 metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos užbaigti statinių statybos darbus. Bendra investicijų vertė į nuomojamą sklypą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 mln. Eur. Nuomininkas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo pradėti veiklą ir įdarbinti ne mažiau kaip 15 (penkiolika) darbuotojų.

Autorės nuotr.

22 komantarai (-ų)

  1. Vajetau, kad tik suspėtų. Po balanadžio 17 matyt tie 99 metai (nuomos laikotarpis), kaip ir sklypui prie pliažo, prabėgs per kokį pusantrų metų, kol sklypuose atsiras kokia būdelė (gal nužnikas, dušo kabina, praustuvas), paasfatuos kokią aikštelę, pastatys elektros stulpą su rozetkom, visą šitą investiciją pavadins kempingu, įregistruos kaip nekilnojamą turtą ir pagal įstatymą sklypą nusipirks. Taip pataps ne nuomotoju 99 metams su rizika, kad sutartis gali būti nutraukta, o savininku amžius per amžius ir sklypą naudos pagal savo užmanymą. Tokia schema žinoma ir veikia. Meras penktadieniniuose pasisakymuose porina, kad skypo prie pliažo pardavime savivaldybė nedalyvavo ir kad viską čia suorganizavo Nacionalinė žemės tarnyba. Nieko sau, gal meras pamiršo dėl ko jau šių metų vasary savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl rajono teritorijos planų (sklypų) planų pakeitimo. Juk šis planas ir sudarė galimybę šioms manipuliacijoms.

  2. Blogai, kad informacija straipsnyje pateikta netiksli ir skleidžianti gandus. Argi direktorė Jūratės Balinskienė ir Darius Likoševičius yra klasiokai – nebent kažkas iš jų liko antrais metais 2 metus iš eilės. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), parduodant žemę miestuose, miesteliuose, privalo gauti savivaldybės sutikimą. Be savivaldybės žinios parduoti žemę neįmanoma.

    • Tai kad meras penktadienio informacijoje savivaldybės tinklapyje rašo, jog kovo 6 d. NŽT organizuotame sklypo pardavime savivaldybė nedalyvavo. Tai negi meras viešai meluoja. Kyla klausimas, kas pagal įstatymą savivaldybėj galėjo duoti leidimą žemės pardavimui?

    • kažkada sklandė gandai, kad Balinskienė nebaigė vidurinės, nes buvo palikta antriems metams su šešiais dvejetais ir išvažiavo Cirkliškin, o Lukoševičius irgi nebaigė vidurinės, tiksliau gavo padirbtą neakivaizdinio skyriaus atestatą. O gal tai negandai……………….

  3. Blogai, kad Vidai paaiškinimą dėl savivaldybės sklypų pardavimo aiškina ne valstybės koks tarnautojas, o žmogus iš šalies. Greičiausia valdininko būtų atsakymas, kad mes savivaldybės sprendimų nekomentuojame- jų teisėtumą prižiūri teismai ar kažkas panašaus.
    Norint pirkti nuomojamą žemę mieste, nuomotojas kreipiasi į NŽT dėl noro pirkti žemę. Žemė yra įvertinama nepriklausomo vertintojo. NŽT privalo tikrinti ar žemėje yra teisiškai registruoti statiniai nuomotojo vardu. Tikrina ar žemė naudojama pagal paskirtį, ar yra neapleista (pvz., kaip prie buvusiųjų vandentiekio pastatų). Toliau kreipiasi į savivaldybę dėl sutikimo parduoti žemę ar panašiai. Savivaldybė kuria legendas, kad nesutinka arba kuria legendas, kad sutinka. Tada vyksta notariniai reikalai. Jei savivaldybės nebus pažymos, tai notaras ir nedarys sandorio

  4. Stasy, patikslink, ką reiškia Tavo paaiškinime sąvoka „savivaldybė“. Kaip taisyklė savivaldybėje yra trys institucijos: savivaldybės taryba, meras ir administracijos direktorius. Tai kuris iš jų išdavė pažymą notarui dėl žemės sklypo pirkimo sandorio sudarymo?

  5. Nieko nebsuprantu, pervečiau tarybos sprendimus, dėl sklypo pardavimo neradau. Meras teigia, kad savivaldybė pardavimo procesuose nedalyvavo.Tai ar Balinskienė be niekieno žinios davė sutikimą žemės sklypą parduoti. Atsiprašau, dėl sukiužusio mašiniuko perdavimo savivaldybės taryba sprendžia. Tai gal Stasys žino konkrečius dalykus ir gali mus apšviesti.

  6. Nieko nebsuprantu, pervečiau tarybos sprendimus, dėl sklypo pardavimo neradau. Meras teigia, kad savivaldybė pardavimo procesuose nedalyvavo.Tai ar Balinskienė be niekieno žinios davė sutikimą žemės sklypą parduoti. Atsiprašau, dėl sukiužusio mašiniuko perdavimo savivaldybės taryba sprendžia. Tai gal Stasys žino konkrečius dalykus ir gali mus apšviesti.

  7. Valstybinės žemės pardavimo taisyklių 16.3 punktas sako: „Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys prašymą apskaičiuoti žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių pateikia savivaldybės administracijos direktoriui“.

    Nebeperrinktas meras J.Rasikas „savaitės akcentuose” teigia: „Sekantiems šiuos procesus, galiu pasakyti, kad žemės sklypą prie miesto paplūdimio Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos tikrai pardavė dar kovo 6 dieną. Savivaldybė tuose procesuose nedalyvavo“. Ir vėl neatsakytas klausimas: kas ta savivaldybė? J.Rasikas nedalyvavo, o J.Balinskienė?

  8. Stasys žino, kad sutikimą parduoti žemę mieste sutikimą duoda savivaldybės administracija.

  9. Tai po kiek kainuoja savivaldybės sutikimas parduoti žemę?

  10. Buvau patikėjęs, kad paskutiniai savaitės akcentai taps padėkos ignaliniečiams už kartu padarytus darbus ir tolimesnio rajono kūrimo aktualijomis. Deja….Atsijungus po rinkiminio nokdauno, atsikelti nėra paprasta. Baltakį lyginam su Šurajevu…ohoooo. Baltakiui iki Olego ai kaip toli….Matant, kaip buvo vykdoma kova prieš Zuoką, Rasiko nieks nekliudė. Pats kovojo su savo įsivaizduojamais koviniais būriais ir pasislėpė nuo debatų.
    Ir VĖL MELUOAMA dėl pardavinėjamų sklypų. Belieka paviešinti kas padėjo parašą ant sutikimo.
    Tikiuosi, kad kišeninė Vida paaiškins, kas tai yra AKULTŪRA, nes lietuvių kalbos žodyne yra tik akultūrizacija….Čia , matyt, norėta pakalbėti aukštesnio lygmens konglomeracijos indulgencijos marginalizaciją.

  11. Kovok ir toliau.Jonai.Žmonės tavim tiki ir pasitiki.Pirmyn

  12. Vienintelis žmogus.kuris atveria visiems akis į tiesą…yta Jonas.Kovotojas už teisybę ir nebijantis pilamo purvo ant jo.Visiprisitaikėliai ir padlaižūnai…jūsų era pamažu baigiasi.Žmonės renkasi tiesą ir teisingumą.nes nusibodo apgaulė.melai.Kovok.Jonai ir būk Ignaliniečių kelrodė žvaigždė į Tiesą.Pirmyn

    • Jonas tikrai žino tiesą, kadangi turbūt dar nepamiršo sklypo kur stovi Maxima ir sklypo prie miesto paplūdimio (kur dabar viešbutis, o viešai žadėjo visuomeninės paskirties pastatą berods) realizacijos niuansų. Pavydu turbūt, kad be jų realizavo.

  13. Sakau, gal nuožmiai nebepulkime, besivadovaudami emocijomis, nebeperrinkto mero J.Rasiko.
    Turintiems pagalvojimo nuovoką aišku, kodėl jis taip ir liko nebeperrinktas.
    Žemės sklypas prie Gavaičio ežero parduotas. Bandykime išsiaiškinti, ar sklypo pardavimo spektaklyje nebuvo nusižengimų galiojantiems įstatymams ir Vyriausybės nutarimams. Manau, kad rytas protingesnis už vakarą.

  14. Nežinau ką, bet reiktų pagirti pilietį, kuris nors ir pavėluotai, bet atkniso info apie sklypų porceliaciją. Tai vis atrodė, kad tik gandai. O dabar faktas kaip blynas. Dėkoju likimui, pakuždėjusiam nebalsuoti už Rasiką. Pasirodo jis visiškai nevaldė situacijos savivaldybėje, jei nežinojo, kad be savivaldybės sutikimo sklypų pardavimas neįmanomas.

  15. Žemėtvarkininkė patvarkė Ignalinos žemes….Negi be mero žinios?

  16. Kur dingo personažai „Operatorius” ir „iš Parko” ?

  17. Suprantu verslui Ignalinoje ne vieta, tik kapinaitės senoliams

  18. Iš tikrųjų, tam ir yra valstybės teisėsaugos institucijos, prokuratūra, kurios turėtų atliktikti išsamų tyrimą “kas-kaip-kodėl” ir, prireikus, atitinkamai sankcionuoti kaltus asmenis, priverčiant atlyginti padarytą žalą valstybei. Dabar, kol tai neįrodyta, tėra oro virpinimas, o žemėtvarkininkė su buvusiu meru tik kikena sau į rieškutes.

  19. Drausminės toliau verslą ignalinoi, kaip tai darė virš 20 metų. Skatinkime bedarbiste. Beja kaip tada dėl maximos? Kur istorinis paminklas? Išgaravo už 100k. O kur dar renovacija už triguba kaina. Kodėl tada tylejot ,,mūsų Ignalina,, Dabar kai verslas plečiasi, kuriamos darbo vietos, šitas laikraštukas vėl kakoja iš gandru lizdelio.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Add Your Heading Text Here