Praėjusį antradienį Ignalinos savivaldybės viešosios bibliotekos salėje ištikimiesiems knygų skaitytojams pristatytas Aldonos Ruseckaitės romanas „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“. Renginyje dalyvavo autorė, kurią kalbino kita garsi rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Aldona Ruseckaitė daugumai žinoma poetė, eseistė, muziejininkė nuo 1989 iki 2019 m. vadovavusi Maironio lietuvių literatūros muziejui, o nuo 1993 m. – Trečiojo amžiaus universiteto, Literatūros fakulteto Kaune dekanė, buvusi Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkė. 

Rašytoja gimusi Prienų rajone, Ingavangio kaime, kuris visuomet jai išliks pačiu nuostabiausiu kampeliu žemėje. Gimtą sodybą dabar primena tik vienišas medis.

Klausantis diskusijos apie biografinio didžiojo klasiko Vinco Mykolaičio- Putino romano subtilybes, tik išryškėja autorės gebėjimai, talentas giliai bei įvairiapusiškai žvelgti ir vertinti savo herojus, originaliai, delikačiai perteikti, formuoti ir įkūnyti gimstančias mintis. 

Literatūros kritikai teigia, kad Aldona Ruseckaitė – unikalus reiškinys mūsų literatūroje, retas meninis reiškinys. Jos knygos – ne paprasta fakto literatūra, ne seniai aprašytų ir žinomų dalykų nukopijavimas. Jos romanai – garsiųjų lietuvių literatūros kūrėjų, kultūros veikėjų beletrizuotų biografijų serija. Jau išleista visa kūrybiška tetralogija – knygos apie Maironį, Žemaitę, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį. Visuose kūriniuose didelis autorės įsijautimas.

Reziumuojant įvairius rašytojos darbų vertinimus spaudoje, akivaizdu, kad A. Ruseckaitė sukūrė epinę pentalogiją, kuriai mūsų literatūroje nėra lygių. EMMI – intriguojantis knygos pavadinimas sudarytas iš keturių pirmųjų V. Mykolaičio-Putino gyvenimo moterų – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos – vardų raidžių. Tai ne tradicinis gerai žinomų faktų, dokumentų ar prisiminimų atpasakojimas, ne paviršutiniškas banalybių apie rašytoją rinkinys, o skausmingas bei atviras, intriguojantis pokalbis apie talentingą kūrėją. Autorė romane atskleidžia dramatiško V. Mykolaičio gyvenimo puslapius per jį mylinčių moterų pasaulėžiūrą, prisiminimus, atskiras detales. A. Ruseckaitė nevengia citatų iš poeto dienoraščių, laiškų, amžininkų prisiminimų. Romanas apjungia įvairių likimų gijas, troškimus, meilę ir viltis. 

Susitikime su ignaliniečiais skaitytojais A. Ruseckaitė akcentavo, kad V. Mykolaičio mesta kunigystė – ne tik dėl tarnystės poezijos mūzai… Būtent meilė jaunajai studentei, kiek vėliau – būsimai žmonai, Emilijai Kvedaraitei paskatino jį galutinai ir tvirtai apsispręsti – pasukti poezijos, literatūros studijų keliu. O vėlyvoji meilė jau pokaryje nušvietė paskutiniuosius kūrėjo gyvenimo metus, paskatino kurti įstabią meilės lyriką.

Biografiniame romane autorė subtiliai perteikia susidariusio meilės ir santykių trikampio vaizdą – Vinco Mykolaičio, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos. Parodydama santykių dramatiškumą autorė išsaugo pagarbią poziciją, visgi, leisdama pasisakyti visoms pusėms. Rašytoja išsaugo kilnią asmeninę poziciją – nieko nežemina, nesmerkia, palieka spręsti pačiam skaitytojui. Visos keturios dalys – „Motina Magdalena“, „Sesuo Magdalena“, „Žmona Emilija“ ir „Mūza Irena“ – yra lygiavertės, kiekvienai mylinčiai klasiko gyvenimo moteriai sukuriamas originalus psichologinis tipažas, ryški charakteristika. Romanas EMMI kupinas emocijų, todėl kiekvienas jo skaitytojas ras vietos asmeniniams vertinimams. Biografiniai romanai visada ypatingi autoriui asmeninės atsakomybės dydžiu. Susitikime su ignaliniečiais A. Ruseckaitė išsakė kūrybinę drąsą – „Nebijau šimtmečių, laiko, nebijau kalbėtis su mirusiais. Rašydama romaną rėmiausi Vinco Mykolaičio-Putino dienoraščiais, jo laiškais. Gerai jaučiau tą laiką, kuriame pulsavo viskas, kas jau yra įvykę“.

2022 m. išleisto romano EMMI pristatymai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Ignalinoje rašytojos pasakojimą lydėjo moksleivių skaitomos V. Mykolačio-Putino eilės, skambėjo gitaros melodijos.

L. Kovalevskienės nuotr.