Skip to content

Mergaitė iš „kosmoso“

Hubertas RAGINIS (Vidiškių gimnazijos penktokas)

Lankydamas Vidiškių darželį, susipažinau su mergaite – su daug mergaičių ir berniukų, bet viena iš jų jau tada buvo ypatinga… Paskui nesimatėme ketverius metus, nes aš lankiau mokyklą Ignalinoje. Kai grįžau į Vidiškes mokytis, pastebėjau, kad tuomet pažinota ypatingoji mergaitė yra tikrų tikriausia mergaitė iš „kosmoso“, skambinanti kanklėmis ir rašanti knygas! Jūs tiesiog privalote su ja susipažinti!

Kaip pristatytum save?

Aš esu Jorilė Stravinskaitė, man 11 metų (balandžio 2 d. šventė gimtadienį – autor. past.), gimiau Vidiškėse, bet dabar gyvenu Ignalinoje. Į Vidiškes važiuoju pas senelius ir į mokyklą. Laisvalaikiu klausausi muzikos, einu pasivaikščioti su mama. Mėgstu piešti ir turiu man patinkantį dailininką „youtuberį“, kuris moko piešti tokius kaip jis (savamokslius), ir aš. Dar lankau Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklą. Mokausi groti kanklėmis, nors mama įkalbinėjo mokytis groti gitara, bet aš kanklėse išvydau paguldytą arfą, o arfa man – ypatingas instrumentas, todėl nenusileidau mamai ir pasirinkau kankles. 

Kaip sekasi mokslai? Spėju, kad lietuvių kalbos – vien dešimtukai?

Mūsų dar pažymiais nevertina, bet kai mokytoja pasako „visi darbai su klaidomis, išskyrus Jorilės“ arba „nėra nei vieno testo atlikto 30 taškų, išskyrus Jorilės“, kaip ir viskas aišku. Lietuvių kalba man tikrai sekasi labai gerai. Kiti dalykai taip pat.

Ankščiau buvau visiška moksliukė, o dabar esu beveik normali mergaitė (juokiasi). Jeigu nesuprantu kažko mokykloje, einu klausti bobutės (tai – Stasė Savičiūnienė. Ji buvo ir pati nuostabiausia ir draugiškiausia Vidiškių darželio vedėja – autor. past.), nes ji ankščiau dirbo mokytoja. Pirmoje ir antroje klasėse moksliuke būti buvo labai gerai, po trečios klasės atsitiko toks košmaras, vadinamas „aš privalau išsaugoti savo pirmūnės titulą“, nes atsirado konkurentė. 

Ar esi priklausoma nuo interneto ir telefono?

Aš nesu priklausoma tiek, kad be interneto negalėčiau, bet mėgstu įlįsti ir kažką pasižiūrėti.

Žaidi kompiuterinius žaidimus?

Ankščiau taip, bet dabar – ne, nes domina kiti dalykai. Piešiu, rašau knygas, interneto platformoje žiūriu „kontentą“ (turinį) pagal pomėgius. 

Turi augintinį?

Ne neturiu, bet svajoju apie samojedų veislės šunį. Faktas – šlapi samojedai panašūs į mielas žiurkes. O taip… (juokiasi)

Patinka gyventi Ignalinoje? Netrūksta ko nors?

Žinoma, Ignalina – ne Vilnius, kur daug parkų ir parduotuvių, bet Ignalina man, kaip 11 metų mergaitei, tai yra „wow“. Vidiškės man patinka labiau, nes ten yra mano namai, bet man nepatinka kai žmonės, neprižiūri savo šunų ir jų augintiniai laksto palaidi, visur palieka išmatas. Nors ir noriu šuns, bet šunų šiek tiek bijau. O gal bijau tik palaidų svetimų?

Tu esi stebuklinga mergaitė – be visko, ką veiki, dar išleidai ir tikrą knygą „Mano herobrainas“. Kaip tavo draugai ir artimieji reagavo?

Išleidus knygą, trečiadienį grįžus iš mokyklos išsižviegiau ir išsispiegiau namuose. Kitą dieną nusinešiau knygą į mokyklą. Tiesiog parodau visiems knygą ir visi labai stebisi, o mano draugė pasakė, kad aš jai nuotaiką pakėliau… Žodžiu, visiems patiko ir visi klasiokai tą dieną vaikščiojo su mano knygom. Mano knyga apie moksliukę vardu Mėta, kuri pavirsta herobrainu. Herobrainas yra siaubingas padaras žaidime „Minecraft“. Tas padaras iš tikrųjų yra moksliuko (-ės) priešingybė, nes moksliukas (-ė) dažniausiai geri ir santūrūs. O jeigu moksliukas (-ė) pasivers kažkuo panašiu į save, knyga bus nelabai įdomi. O aš norėjau įdomios knygos.

Vidiškių gimnazijoje vyko renginys ir tavo knygos pristatymas. Ar jauteisi ypatinga?

Taip, prieš savaitę gimnazijoje buvo mano knygos pristatymas. Tada išgirdau, kad per 30 gimnazijos buvimo metų aš esu pirmoji, kuri parašiau ir išleidau tikrą knygą, ir dar būdama tik ketvirtokė. Tai yra „wow“!

Kaip suaugusieji reagavo į tavo norą parašyti knygą?

Tai mama pasakė: „pirmyn rašyk“! Nebuvo tokios nuostabos, nes turbūt tas noras parašyti pačią knygą na, labiau, kaip vaiko svajonė, bet į tai namiškiai reagavo labai smagiai. Mama redagavo, o bobutė,  būtent bobutė džiaugėsi, kad aš viena parašiau knygą, ją perskaitė ir pasakė, kad kaip 10-ties metų mergaitei, labai gerai parašyta. Diedukas gavo knygą paskaityti kai buvo popierinis variantas. Prie knygų rašymo arčiausiai yra mama ir bobutė, o diedukui ir tėčiui tai turėjo būti staigmena.

O gal planuoji išleisti antrą knygą?

Oi nežinau, nežinau… rašymas nėra sunku dalykas, o štai iliustracijos, maketavimas užima daug laiko. Na… antroji knyga pasirodys blogiausiu atveju rudenį. Bet aš žinau apie ką bus ir trečioji knyga. 

Dėkoju už pokalbį.

L. Raginytės nuotr.

3 komantarai (-ų)

  1. Kaip miela, kad pas mus yra tokių šaunių vaikų!

  2. Taip mama augina būsimą žurnalistą…

  3. „Anksčiau” ir „ankščiau” yra du žodžiai su skirtingomis reikšmėmis. Išsitaisykit klaidas.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here