Gavėnios laikas baigiasi ir pavasario laukais į mus jau brenda Šv. Velykų rytas. Didžioji savaitė pasiekė kulminacinį tašką, kurį vainikuoja Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo Tridienis. Jis prasidėjo Didžiojo Penktadienio išvakarėse Paskutinės Vakarienės Mišiomis ir tęsiasi iki Velykų sekmadienio imtinai. Velykų Tridienio centras – Velyknaktis – „toji šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė“. Bažnyčia budėdama laukia Kristaus Prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Šv. Velykų sekmadienio rytą džiaugiamasi įvykusiu Viešpaties Prisikėlimu. Bendruomenę kviečiu džiaugsmingai švęsti mūsų tikėjimo įvykį, – ragina Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas dekanas Vidas SMAGURAUSKAS.

„Per pandemiją buvome užsidarę, kiekvienas savo kiaute. Bet tikėjimas yra dalinimasis su kitais žmonėmis dvasios šviesa, gerumu, meile. Kristaus Prisikėlimo džiaugsmu turime dalintis su visais, švęsti drauge, bendruomenėje, o ne kiekvienas sau. Jėzus prisikėlė dėl mūsų visų! Labai norėtųsi, kad Viešpaties Prisikėlimo šviesa paliestų kiekvieno širdį, sutvirtintų tikėjimą, prikeltų naujam gyvenimui bei pažinimui. 

Daugeliui iš mūsų Šv. Velykos atneša ir praeities prisiminimų bangą, kurioje sugrįžta vaikystės tyruma, gimtų namų kvapai ir spalvos, atgyja artimų žmonių paveikslai. Giliai įstrigo širdyje visi Velykų šventės pasiruošimai ir nenusakomas Šv. Velykų stalas, ant kurio kvepėdavo kepti pyragai, švietė margučiai, it magnetas traukė Mamos rankomis paruoštas naminis maistas. Koks geras jausmas, kuomet visa tai buvo palaiminama ir visi susėsdavo.

Seniai išaugome iš vaikystės, išėjome iš sodžių, atėjo dvasinė branda. Šv. Velykų įvykis tai – tikinčiame žmoguje nuolatos virpantis Kristaus Prisikėlimo klausimas. Kaip išgyvename ir suprantame kiekvienas individualiai mūsų Viešpaties Prisikėlimą?.. Kokį rezultatą turime po Velykų, kas pakito mumyse? Liekame tie patys, ar tyresni ir tvirtesni?

Velykų išvakarėse turėtume besąlygiškai nuspręsti ir dalintis dėmesiu bei gerumu – su visais aplinkiniais, ligoniais, vargšais, vienišais. Gal būtina kažką aplankyti, nudžiuginti ar tiesiog pakviesti prie savo šventinio Velykų stalo. Šventės forma ir turinys liudija apie žmogaus dvasinę brandą. Šventė tuomet, kai gera artimiems, jauku visiems.

Linkėčiau, kad Šv. Velykų – Prisikėlimo – šviesa paliestų kiekvieną ieškantį atramos Jėzuje, kiekvieną nusivylusį ar kenčiantį ir įkvėptų prasmingesnio ir prakilnesnio būties kelio paieškoms. Tikėjimas yra dalinimasis, amžinas ėjimas į šviesą. Drąsiai liudykime savo tikėjimo brandumą visose bendruomenėse. Tai esminė užduotis, nes Jėzus Kristus prisikėlė, Jis gyvas“, – Šv. Velykų išvakarėse akcentavo dvasininkas Vidas Smagurauskas.

Autorė dėkoja už pokalbį.