Sveikinu: Šv. Velykos praėjo. Ta šventė tam tikrai lietuvių daliai, netgi, pasakyčiau, nemažai daliai, buvo visai ne šventa, o, kaip ir dauguma religinių ir valstybinių švenčių, tiktai ilgasis savaitgalis – proga aplankyti kokį nors kurortą, tiesiog išgerti (prisigerti), pabendrauti (pasimušti) su draugais ar kaimynais. Žodžiu, „žiauriai“ gerai praleisti laiką.

Turint galvoje, kad lietuviai gyvena vis blogiau, kad, kaip „liudija“ visokios apklausos, penktadaliui lietuvių trūksta pinigų maistui, kiekviena šventė skaudžiai muša per eilinio žmogelio kišenę. O ką jūs manote, jeigu šiai šventei – dviem dienoms – kai kurie piliečiai išleido po 200 eurų keturių žmonių šeimai, tai likusioms 29 mėnesio dienoms pensininkui ne kažin kas liko, jau gali ir maistui pritrūkti.

Taip, per televizorių mačiau ir girdėjau: kažkokia pensininkė išdidžiai aiškino, kad rengia šventę visai keturių žmonių šeimai, todėl į vežimėlį prisikrovė prekių už 200 eurų. Kokie mūsų žmonės išradingi, sugeba šventėms už tokią sumą pripirkti. Aš net nežinau, ką reiktų pirkti, kad tiek išeitų. Na, nebent namuose visai nieko nebūtų, kaip sakoma, nei druskos, nei degtukų…

Nors… vienas portalas pateikė savo skaitytojams receptą, kaip pasigaminti tradicinį lietuvišką Velykų valgį – lašišą su ananasais.

Jeigu per šventes taip valgome, ar reikia stebėtis, kad kitomis dienomis kažkam kažkiek pritrūksta? Dar reikėtų pridurti, kad vien pernai sukčiai iš patiklių lietuvių išviliojo 12 milijonų eurų. O šie pinigai kaip – atliekami buvo? Lašišai su ananasais skirti?

Bet gal užteks apie tokius delikatesus, juoba visos tos apklausos rengiamos ne tam, kad kažkokiam konkrečiam žmogui padėti būtų galima, o kad būtų pateisintas visokių nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių aukojamo maisto surinkimu ir paskesne jo dalyba, egzistavimas. Tokia mano nuomonė, už kurią gal dar nebaudžiama.

Čia toks, šiek tiek į šoną nukrypstant, pastebėjimas. Cenzūros Lietuvoje, sakoma, nėra. Tai kodėl egzistuoja necenzūriniai žodžiai? Kodėl visokios komisijos sprendžia, kuriuos žodžius galima vartoti, o kurių – ne? Bet čia tarp kitko.

Juk ne šiaip sakoma ir rašoma, kad skurstančiųjų skaičius „rekordiškai išaugo“. Taip, rinkimai artėja, todėl dėl visko yra kalta dabartinė valdžia. Bet paramos rinkėjų interesų nepamirškime. Štai ta negeroji valdžia užsiminė, kad nuo kitų  metų paramos maisto produktais nebebus, kad „skurstantieji“ gaus banko kortelę, kurioje esančią sumą galės išleisti tik tam tikriems produktams. Dabar žinote, kaip yra: dalinami paramos paketai, į kuriuos pridėta, sakysim, kruopų, kurios varguoliams yra per prastas produktas.

Kaip rašė vienas vieno portalo komentatorius apie tokių paketų gavėjus: „Teko matyti, kad įsižeidė, nes rado pakete kruopų. Tai sako, kad vištom laiko mus, ir nunešė ant kelio išbarstė“. O čia už kortelėje esančius pinigus galėtų nusipirkti, ko nori, išskyrus, žinoma, alkoholį ir cigaretes. Patogiau būtų – nusipirkai dešros – gali ją pardavęs buteliuką nusipirkti.

Taigi, apie dešrą. Turbūt matėte, kaip visokie turto bankai organizuoja aukojimo akcijas prekybos centruose. Kitas komentatorius klausia: ten ir rūkytos dešros paaukoja, o ar galėtų koks vargšas pasakyti, kad jam teko rūkytos dešros?.. Ne, aš jokiu būdu nemanau, kad tie, kurie paramą renka, tas dešras patys suvalgo. Sakykim, kad geresni produktai kokiems nors senelių namams atitenka. Sakykim.

Nors ne, seneliams rūkytas maistas nesveika.

Bet valdžios naujovei – paramai pinigais – iš karto kilo pasipriešinimas. Gal, sakau, todėl, kad tokias korteles dabar egzistuojantys savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai galės išdalinti, nebereikės „ne pelno siekiančių, labdaros, nevyriausybinių: organizacijų paslaugų. 

Pinigus nevyriausybinėms organizacijoms išlaikyti, žinia, skiria Vyriausybė. Taip, ir suaukojama nemažai, ir savanoriai padeda. Beje, kuo šiuolaikinė savanorystė skiriasi nuo sovietinių laikų savanorystės? Juk tais laikais irgi buvo savanorystė. Savanoriškai į „subotnikus“ eidavome, prisimenate? O pabandytų kas nors anais laikais savanoriškai neateiti…

Dabar savanorystė visiškai savanoriška. Kiekvienas moksleivis privalo atidirbti savanoriu tam tikrą valandų skaičių. Štai toks savanoriavimas…

Pažiūrėjau – visą mėnesį dirbusių „Maisto banko“ darbuotojų vidutinis atlyginimas viršija 1500 eurų. Kiek uždirba viršininkai – nenurodoma. Na, nenurodoma, ir viskas. O darbuotojų – apdraustų – priskaičiuojama 69.

Tai kiek kainuoja labdaros ir paramos fondo išlaikymas? O jeigu taip, įsivaizduokite, tie pinigai būtų tikrai vargstantiems į korteles išdalinti – gal daugiau naudos būtų? Sakote, yra žmonių, kurie ir maisto produktais aukoti nori, ir yra žmonių, kuriems ir kruopų pakelis – parama? 

Taigi jeigu kas nori labdara užsiiminėti – prašau, savanoriškais pagrindais, tikrai savanoriškais, laisvalaikiu, ateini į tą „Turto banką“ ar kitą labdaringą organizaciją, ir kažką darai už dyką, o ne už atlyginimą ar ne už varnelę mokinio byloje – „savanoriavo“.

Na ir fantazijos: dirbti neverčiamam, ir dar už dyką. Kai už pinigus dirbančių ne visada rasi.