Prasidėjo naujas kovos už eismo saugumą tarpsnis (ponai viršininkai sako – etapas). Kaip kitaip – čia ką tik vienas aukštas viršininkas paskelbė, jo „kontoros“ tikslas – siekti, kad Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, o čia… Vieną dieną – penki žuvę, kitą – dar trys. Nepaisant visų „priemonių“.

Psichologai, tai yra, tie žmonės, kurie Lietuvoje paaiškina viską, savo žodį pasakė. Jų nuomone, neteisingiems sprendimas prie vairo gali turėti įtakos aukšta infliacija, kylančios palūkanos bei „įtempta žmonių finansinė padėtis“.

Kadangi keliasdešimt metų išgyvenau tais laikais, kai psichologai nebandydavo reguliuoti kiekvieno žmogaus žingsnio, kai net apie tokius reguliuotojus mažai kas buvo girdėjęs, tai manau, kad debilo, kuris išvažiavo į priešingą eismo juostą, nes norėjo aplenkti ištisą, jo nuomone, per lėtai važiuojančią automobilių koloną, sprendimą taip pasielgti nulėmė aukšta infliacija ar jo finansinė padėtis.

Juk ne kartą tas tipas buvo baustas už visokiausius pažeidimus, ir teisės iš jo buvo atimtos… Kažin, ar tuo momentu jis galvojo apie nesumokėtas baudas, skirtas už tuos pažeidimus. O baudų nemažai susikaupė. Liko, kaip sakoma, skolingas valstybei kelis tūkstančius.

Ko dabar gali tikėtis žmonės, valdiška kalba tariant, eismo dalyviai?

Aišku, sugriežtinimų ir ribojimų. Jau pasigirdo šnekų, kad Lietuvoje vairuotojai blogai parengiami, todėl reikia griežtinti vairuotojų egzaminų reikalavimus. Čia viskas suprantama: kuo daugiau reikalavimų, tuo laikantiems vairavimo egzaminus daugiau šansų suklysti, tuo daugiau šansų, kad neapsikentęs egzaminuojamasis ras būdą „patepti“ egzaminuotoją…

Buvo čia kilęs skandalas, kai paaiškėjo, kad egzaminuotojai ėmė kyšius. Kadangi triukšmo buvo daug, skandalas pasirodė esantis tik skandaliukas, apie kurį dabar nė negirdėti. O kas čia turėtų girdėtis? Tyrimas vyksta, a ne? 

O kas gali paneigti, kad neišlaikę vairavimo egzaminų eina papildomai mokytis ir moka tikrai didelius pinigus mokytojams, taigi, kas gali paneigti, kad tie vairavimo mokytojai nesumoka procentėlio vairuotojų egzaminuotojams už tai, kad šie parūpina jiems darbo?

Kitas dalykas – greičio ribojimas. Aukštas policijos pareigūnas, ar ne pats vadas, žadėjo, kad bus panaikinta bet kokia tolerancija – koks leistinas greitis nurodytas, tokiu ir turėsi važiuoti. Įsivaizduojate?

Kad yra lakstančių, šito niekas nenuginčys. Turbūt esame pastebėję: žiemą važinėji po Ignaliną leidžiamu greičiu – niekas tavęs nelenkia. Ateina vasara – iš Vilniaus suvažiavę atostogautojai skuba, lekia ilsėtis. Įprotis toks.

Demokratiška valstybė esame. Prieš greičio matuoklį būtinai turi stovėti ženklas, įspėjantis, kad bus matuojamas tavo greitis. Jeigu tokio ženklo nebus, tau už greičio viršijimą išrašyta bauda bus neteisėta. Tai bus žmogaus teisių pažeidimas.

O aš manau, kad bus (ir yra) idiotizmas. Kai teisės, jeigu jos tokios – pažeidinėti įstatymus – aukščiau už pareigas, Bet mano nuomonės niekas neklausia. Mano nuomonę išklauso tik prieš rinkimus, bet tai nereiškia, kad po rinkimų ją prisimena. 

Na gerai, pradės bausti viršijančius greitį, žinoma, tuos, kuriuos pagaus. Kaip baus nuolatinius pažeidėjus? Žadama neleisti jiems imti paskolos ar pirkti automobilio. Gražu bus: pažeidėjas prisirinkęs baudų, nemoka jų, ir išieškoti jų nėra kaip, nes pažeidėjas jokio turto neturi, o automobilis irgi ne jo. Ir dabar jį baus – paskolos neduos. Taigi joks bankas ir šiaip jam neduotų, Bet uždraus duoti, ir darbas bus atliktas. 

Dirba žmonės, stengiasi – čia aš apie įstatymų kūrėjus.

Yra šalių, kurios tokie piktybiniai eismo taisyklių pažeidėjai sodinami į kalėjimą. Bet mūsų perdėm demokratinėje valstybėje tai, aišku, neleistina. Čia viena tokia teisininkė, na, ta, kuri advokato egzaminų neišlaikė, pareiškė, kad Lietuvoje ir šiaip kalinių per daug, Europos Sąjungoje šioje srityje vos ne pirmaujame, todėl reikėtų daugiau apsieiti administracinėmis baudomis.

Taigi, tikėtis, kad šita valdžia, kuris negali apsieiti be „laisvės“ (mažąja) partijos, pasisakančios už visokius švelnumus visokiems iškrypėliams (nesugalvokite siūlyti bausti mane už kažkokios neapykantos kurstymą, čia aš apie „kelių erelius“, o ne apie tuos, apie kuriuos pagalvojote) pradės sodinti būsimus žudikus, kol jie dar ne tik patys neužsimušė, bet ir kitų neužmušė, mažai tikėtina.

O aš sakau: lakstančius reikia sodinti. Nenoriu, kad mano anūkai pasitaikytų tokiems ant kelio. Ir šiaip dar norisi, išvažiavus į Ignaliną, ramiai namo grįžti. Tik kažin ar tokios ramybės sulauksiu, kai valdžiai svarbiau ne žmonių saugumas, o kaip Lietuva pagal kalinių skaičių atrodys „Europos kontekste“. Pernelyg pesimistiška?