Skip to content

Palūšės bibliotekoje – unikali vienos knygos paroda

Rita RAMANAUSKIENĖ (Palūšės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė)

Palūšės bibliotekos krašto ekspozicija gegužės 6-ąją buvo sausakimša – tądien pristatyta vienos knygos paroda – Gutenbergo 42 eilučių Biblijos faksimilė iš vilniečio-palūšiškio Dionizo Adomavičiaus privačios kolekcijos. Ši faksimilė yra vienintelė Lietuvoje. Biblijos originalas priklauso Pelplino (Lenkija) kunigų seminarijos bibliotekai ir saugomas vyskupijos muziejuje. Būtent šios vyskupijos leidykloje 2002–2003 metais ir buvo išleista Biblijos faksimilė (lotyniškai facsimile – daryk panašų), laikantis XV a. technologijų. Tokie leidiniai parengiami litografiniu, fotografiniu ar dar kitokiu spaudos būdu. Tai yra tiksli knygos rankraščio kopija – turi atitikti visus originalo poligrafinius žymenis: popierių, įrišimą, formatą, šriftą.

Leidybos projekte dalyvavo Lenkijos, Vokietijos, Japonijos mokslininkai ir įvairios organizacijos. Atspausti 198 faksimilinio leidinio egzemplioriai. Palūšėje buvo eksponuojamas 103-uoju numeriu pažymėtas egzempliorius.

J. Gutenbergas – spaudos išradėjas

Išrado spaudmenų liejimo technologiją, todėl ir yra vadinamas spaudos renkamaisiais spaudmenimis išradėju. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug. Biografai teigia, kad jis yra gimęs 1394–1400 metų laikotarpiu Maince, prie Reino krantų, Vokietijoje. Mirė spaudos išradėjas 1468 m. Nuo 1900 m. Maince veikia J. Gutenbergo muziejus. Johanas Gutenbergas užima 8 vietą tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje. Nėra autentiško jo portreto. Yra išlikusi 1584 m. graviūra, kurioje Gutenbergas pavaizduotas su barzda ir aukšta kailine kepure. Bet tai tėra graviūros autoriaus fantazija. 

Sukūrė 7 gotikinius šriftus. Spausdinant metaliniais spaudmenimis, paprastas rašalas nebetiko. Tipografiniai dažai šiai mašinai buvo gaminami iš suodžių ir sėmenų aliejaus. Spaustuvėje dirbo trijų rūšių darbininkai: rinkėjai, dažytojai, presuotojai. Visa tai buvo sujungta į vieną sistemą.

Dienos šviesą 1455 m. išvydo 2 tomų poligrafijos meno šedevras „42 eilučių Gutenbergo Biblija“. Gutenbergas, siekdamas tobulumo, buvo labai reiklus rinkėjams. Jie dirbo labai lėtai: šeši rinkėjai per vieną dieną surinkdavo tik vieną puslapį teksto. G. norėjo, kad šiame leidinyje būtų tiksliai atgamintos vien rankraštinei knygai būdingos puošmenos: įmantrūs inicialai, lauko gėlės, šriftai. Tam buvo pagaminta 290 spaudmenų ir buvo renkama dviejų skilčių puslapiais po 42 eilutes. Kiekvienas puslapis, kiekviena skiltis tobula ir proporcinga.

Išspausdinta 200 egzempliorių gotiškuoju šriftu, lotynų kalba, 2 tomais (165 egz. ant popieriaus, 35 egz. ant pergamento); pirmą kartą dviem spalvom – raudona ir mėlyna. Inicialams buvo paliktos tuščios vietos – juos įrašydavo dailininkas-kaligrafas. Išleista knyga in folio formatu (per pusę sulenkto lapo formato); viename jos lape – apvarte tilpo keturi puslapiai teksto. Pačioje knygoje puslapiai nebuvo numeruojami. Iki mūsų dienų išliko 21 pirmojo leidimo originalo egzempliorius. Aukcionuose vienas Biblijos originalo lapas kainuoja apie 80 000 dolerių. Rusijoje saugomi net du Biblijos originalo egzemplioriai, kurie po Antrojo pasaulinio karo buvo pagrobti iš Vokietijos bibliotekų kaip karo trofėjai.

Inkunabulais vadinami leidiniai (lot. – lopšys) išleisti nuo 1456 iki 1500 metų. Taip pradėti vadinti XVII a. Inkunabulai buvo panašūs į rankraštines knygas: tekstas be pastraipų, iliustracijas piešdavo iliuminantai, nebuvo antraštinių lapų. Šiuo metu Lietuvoje saugoma apie 500 inkunabulų. 

Spaudos išradimo reikšmė buvo didžiulė – pagal svarbą vėliau prilyginta net Amerikos atradimui. Poligrafinė spauda savotiškai sukėlė sumaištį to meto visuomenėje – paskatino reformacijos tikėjimo atsiradimą. Reformacijos šalininkai teigė, kad išradimas pritaikytas tam, kad Biblija būtų pasiekiama ir paprastiems žmonėms – ir kad jie galėtų Dievo žodį turėti šalia savęs ir tam nebereikią dvasininkų. 

Renginio metu muzikavo Palūšės kaimo jaunieji talentai, tarptautinių konkursų laureatai Kostas ir Medeina Kutros. Nuoširdus ačiū jiems ir jų mamai, Ignalinos M. Petrausko muzikos mokyklos mokytojai Laimai Kutrienei. 

Nuotraukos Palūšės bibliotekos ir V. Židanavičiaus

Naudotos knygos

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje