Didžiasalietis fotografas Juozas NAVICKAS jau senokai domisi dokumentika, įamžina įvairių renginių, suėjimų akimirkas. Prieš keletą metų jam nusišypsojo laimė pabuvoti JAV, pažinti ir keliauti net 5 valstijų teritorijomis. Kelionių gide tapo kraštietė Zita Čelnaitė-Dunojienė, jau daugelį metų gyvenanti netoli Čikagos.
„Visada įdomu pažinti kitų kraštų ir tautų tradicijas, gyvenimo būdą. Amerika maloniai stebina dideliais atstumais ir erdvėmis. Tai ne vien dangoraižių (kaip dažnai regime filmuose) žemė… Ten daug unikalių architektūros statinių ir gamtos stebuklų.
Teko daug bendrauti su lietuvių bendruomenių nariais ir lieka tik didžiuotis tėvynainių darbštumu bei pasiekimais.
Didžiulį įspūdį paliko Pasaulio lietuvių centras, kuriame gimtosios kalbos, dainų, šokių ir kitokių tradicijų mokosi lietuvių palikuonys. Pasaulio lietuvių centre yra supiltas Kryžiaus kalno prototipas, statomi kryžiai. Lietuvių senelių globos namus supa darželiai, kuriuose žydi lietuviškos gėlės.
Maloniai stebino lietuvių ūkininkų darbštumas ir gebėjimai JAV: tėvynainiai perka apleistus ūkius (tarkim šilauogių), per metus ar kitus atgaivina ir vėl parduoda. Toks verslo būdas.
Pastebėjau, kad prekybos centruose, aptarnavimo srityje įdarbinta daug neįgaliųjų ar senjorų. Jie rūšiuoja perkamas prekes prie kasos, palydi iki automobilio, kaimo vietovėse kartais patikrina krepšius bei pirkimo čekius išeinantiems iš parduotuvių.
Keliautojui sunkiai įsivaizduojamos JAV be Niagaros kriolio, esančio (Niujorko valstijos ir Kanados Ontarijo provincija) pasienyje ar Mičigano ežero, prie kurio driekiasi Čikagos dangoraižių juosta. Tai užburianti tikrovė ir nenupasakojami vaizdai. Fotografui tikra dovana, kuomet gali ramiai stebėti ir įamžinti su begaline jėga krintančio vandens sroves. Purslai sudaro didelį debesį, stovintį kaip rūkas. Kokie didingi ir įkvepiantys kadrai.
Čikagoje teko pabuvoti kiniečių ir meksikiečių kvartaluose, kur verda savitas gyvenimas ir toms tautoms būdingos kultūrinės tradicijos. Ne visur galima laisvai fotografuoti, ypač grėsmingi meksikiečiai… Ten įsikūrusios, sakyčiau, savotiškos Kinija ir Meksika, nes viską, ką galima įsigyti ar perprasti tose valstybėse, galima ir Čikagoje esančiuose kvartaluose.
Ant Mičigano ežero kranto stovi Bahajų maldos namai, pastatyti 1953 m. Pastatas turi savo išskirtinį dizainą, tačiau taip pat išlaiko tokią pačią vienodą struktūrą – devynias puses ir vieną centrinį kupolą. Šių maldos namų devynios durys yra atviros visų religijų žmonėms. Juose nėra jokių ritualų, pamokslų ar dvasininkų. Kiekvienos religijos atstovai įeina į vidų per savas duris, meldžiasi bendroje salėje.
Keliaujant per Indianos valstiją itin įdomus Amerikos senųjų valstiečių, vadinamų amišais, gyvenimas. Amišų tikėjimas diktuoja kuklų, dievobaimingą gyvenimo būdą. Amišai atsisako naudoti modernias technologijas, įskaitant elektrą, automobilius, telefonus, radiją bei internetą: jie karštai tiki rankų darbo dorumu, tad modernūs patogumai, jų nuomone, tik išlepintų sielą. Amišai taip pat tiki taika, tad jie atsisako tarnauti JAV kariuomenėje; negana to, jie neturi socialinio draudimo ir atsisako valstybės paramos. Amišų vaikai paprastai baigia vos aštuonias klases – 13–14 metų paaugliai jau laikomi pakankamai subrendusiais, kad galėtų pradėti suaugusiųjų gyvenimą. Sulaukę šešiolikos metų, amišų jaunuoliai iki santuokos išleidžiami už bendruomenės ribų – jie gali savo akimis pamatyti pasaulį ir daryti, ką tik užsimanę. Jie gyvena ekologiškai, prekiauja savo užaugintais maisto produktais.
Keliaujant per valstijas, visur juntamas taktiškas policijos pareigūnų žvilgsnis ir elgesys. Jei provincijoje eini pėsčias, būtinai sustos ir paklaus, kodėl pėstute, gal sugedo automobilis ir reikia pagalbos… Bet kokioje situacijoje pareigūnai stengiasi patarti, padėti žmogui, o ne gąsdinti baudomis ar kitokiomis bausmėmis. Juntama aukšta pareigūnų bendravimo kultūra, pagarba visuomenei, kuriai tarnauja.
Kelionės į JAV įspūdžius galima pasakoti ilgai, detalizuojant atskirų valstijų geografinį, ekoniminį ar kultūrinį savitumą. Kitokio gyvenimo pažinimas visada praturtina keliautoją, ypač fotografą, unikaliomis akimirkomis ir platesniu suvokimu.
Mano išlydėtuves iš JAV surengė net 9 lietuviai, prieš kokius 25 metus palikę Lietuvą ir darbštumu įsitvirtinę svetimoje žemėje. Buvę juodadarbiai, dabar – restoranų direktoriai, vadybos lyderiai, sėkmingi verslininkai. Lieka tik džiaugtis jų sėkme ir didžiuotis įgimtu lietuvišku darbštumu“, – pasakojo didžiasalietis fotografas Juozas Navickas, prisimindamas buvusios kelionės įspūdžius.
Autorė dėkoja už dialogą.
J. Navicko nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!