Skip to content

Žygis irklentėmis iš Palūšės į Nidą prasidėjo

Vakar ryte Palūšėje įvyko drąsių žmonių palydos į drąsų žygį – irklentėmis iš Palūšės į Nidą. Jo organizatoriai – Audrius Gudelis (,,Baidarių uostas“), Audra Avižaitė (,,Tiki Tours“), Eglė Šilinikaitė (,,Asalnų stovyklavietė“), Julius Lukijanskas (,,Pas Julių“). Vienuolikos žmonių komanda iš viso turėtų įveikti 540 km (Palūšė–Vilnius 150 km, Vilnius–Kaunas 160 km, Kaunas–Nida 230 km). Planuojama kasdien nuirkluoti po 50 km ir kelionę baigti per 11–12 dienų. Daug kas priklausys ir nuo orų, ir nuo žygeivių ištvermės. Juk visa kelionė stačiomis, nuolat įtemptais kojų raumenimis, tad tokios kelionės toli gražu ne kiekvienam įveikiamos. „Irkluojant atsistojus dirba visi kūno raumenys: pilvo presas, šoniniai raumenys, kojos, pėdos, pečiai. Tu visu kūnu prisitrauki vandenį“, – apie fizinius iššūkius pasakoja A. Avižaitė. – Mes treniruojamės, prieš kelias dienas plaukėme 18 km. Iššūkis, matyt, bus pirmą dieną, nes plauksime ežerais, nesijaus srovės. Upėse jau bus srovė, tad tikimės pagreičio.“

Palydos

Ryte palydėti žygeivių susirinko gausus būrys palūšiečių, čia atostogaujančių svečių, draugų. Skambėjo gitara, dainos, išlydintieji fotografavosi su išplaukiančiais. Palūšės bendruomenė kiekvienam žygeiviui įteikė po šventintos duonos gabalėlį, kad ji saugotų nuo pavojų, kiti – kitokių atributų: sėkmės amuletų, suvenyrų, kepuraičių, skrybėlių. Išlydėti žygeivių atvyko rajono meras Laimutis Ragaišis. Jis irklentininkams įteikė Ignalinos vėliavą ir prisakė, pasiekus Nidą, ją įteikti Nidos merui. L. Ragaišis linkėjo visiems sėkmės, paspaudė kiekvienam ranką ir kelionėn dar įdėjo lauktuvių. Karavanas nuo prieplaukos į Lūšius išplaukė 8.50 val.

Nors idėjos autorė yra A. Avižaitė, žygiui vadovauja Julius Lukijanskas.

Sumanymą brandino 11 metų 

A. Avižaitė yra viena pirmųjų, kuri lietuviams parodė irklentes, jas į Lietuvą įvežusi dar 2009 m. „Tuomet žmonės net nedrįso ant jų stotis. Atradome poilsio namus Palūšėje ir pradėjome dirbti. Dabar ant irklenčių ir joga užsiimame, ir futbolą žaidžiame vandenyje, o netrukus kartu plauksime ir į Nidą“, – pasakojo moteris. Ne vienerius metus jomis plaukiojanti, šį kartą sumanė sau mesti naują iššūkį – kartu su bendraminčiais iš Palūšės nuplaukti iki Nidos. Palūšės poilsio namų „Tiki Inn“ įkūrėja, paklausta, kaip gimė ši idėja, Audra neslėpė, kad mintis kilo dar prieš 11 metų, bet šį sumanymą vis atidėliojusi. Mat draugai jai sakė, kad viena su irklente plaukioti ežeruose, visai kas kita – upėse, ypač tokiose, kaip Neris ir Nemunas. Ten srovė ir problemų kilti gali nuo praplaukusio didesnio laivo sukeltos bangos. Be to, Nemune yra rėvų, klius ilgi irklenčių pelekai, galimos griūtys, tad plauksi su šalmais. „Visgi idėja nuo to laiko brendo. Pernai rudenį norėjau plaukti viena, tačiau prasitariau keliems žmonėms, kurie užsimanė prisijungti. Pirmiausia Audrius Gudelis, kuris pasakė: „Plaukiam. Kada dar, jei ne dabar“. Taip atsirado būrys bendraminčių, pradėjome organizuotis“, – pasakoja Audra.

Kelionė prasidės pietinėje Palūšės valtinėje. Maršrutas iš Lūšių ves į Šakarvų ežerą, po to ilgu Žeimenio ežeru. Čia kelionė ežerais baigsis. Toliau Žeimenos upe į Nerį, Neries upe į Nemuną Kaune, Nemunu iki Kuršių marių ir paskutinis šuolis  – apie 15 km per marias į Nidą. „Nemunas gali būti iššūkis, todėl prašome, kad mus lydėtų motorinė valtis, – kalbėjo A. Avižaitė. – Žiūrėsime, kaip išeis. Savo atkaklumu, pasiryžimu bandysime maršrutą įveikti iki galo.“ Keliautojai perplauks Vilnių ir Kauną, tad tikisi palankaus miestiečių dėmesio. „Maršrutą taip suplanavome, kad būtų pakeliui parduotuvių, kur galėtume nusipirkti maisto, net pirtis yra suplanuota, o šiaip miegosime šaltai, palapinėse, miegmaišiuose. Kartu plauks dvi dvivietės baidarės, kurios veš mūsų mantą, maistą“, – sako Audra.

Daugeliui gali atrodyti, kad labiausiai rūpintis reikėtų dėl to, kaip tokiai kelionei pasiruošti fiziškai, kaip susiorganizuoti visus reikiamus daiktus, bet Audra pabrėžė ir psichologinio pasirengimo svarbą. „Miegosime miegmaišiuose, palapinėse, kai kurie pasiims hamakus – ne stačiomis tą darysime“, – šyptelėjo A. Avižaitė. – Kai eini į kalnus, prisiriši vienas prie kito – taip ir čia, labai svarbu, kas su tavimi plaukia. Visi pradedame nuo savęs. Tie, kas negalės, nepajėgs, tiesiog atsitrauks, išlips į krantą ir grįš namo. Kopdamas į kalno viršūnę, pirmiausia turi nusiteikti psichologiškai, o tik paskui prisitraukti kūną. Plauksime po vieną kiekvienas savo irklente, bet grupe. Kai vienas ilgai plauki, jau antrą dieną imi šnekėti pats su savimi, grupėje gal taip nebus.

Jau ne pirmas toks žygis

Tokia ekspedicija Palūšė–Nida jau ne pirmoji. Bet pirma su irklentėmis, nes ankstesnėse plaukta su irklinėmis valtimis (viena didele valtimi). Pirma kelionė įvyko 2011 m. gegužės 27 d. Tuomet Aukštaitijos nacionalinio parko (ANP) vadovybė rengė atnaujintą valtinės Palūšėje atidarymą ir vandens žygį, skirtą Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. Tuomet spauda rašė, kad žygeiviai sau kelia uždavinius – parodyti vandens kelią per Lietuvą, atskleisti keliavimo vandeniu privalumus ir galimybes, susipažinti su pakeliui esančiomis saugomomis teritorijomis, atskleisti ir parodyti jų išskirtinę vertę. Pasak tuomečio ANP direktoriaus Eminuelio Leškevičiaus, žygio „Ištakos, nuo pradžių pradžios“ (taip jis tuomet vadinosi) tikslas – parodyti darnaus, aplinką tausojančio keliavimo galimybes, skatinti visuomenę domėtis savo krašto gamtos ir kultūros paveldu, atkreipti dėmesį į saugomas teritorijas, kaip šio paveldo puoselėtojas. Aktyvus keliavimo būdas valtimis ar baidarėmis sudaro galimybes pajusti gamtos grožį su visomis spalvomis. 

2013 m. kelionę pakartojo šiaulietis Deimantas Blikertas, pats 10 metų plaukiojęs ANP ežerais. Sukūrė kelionių mėgėjų sambūrį, 11 entuziastų iš Šiaulių ir 4 iš Biržų, ir leidosi į kelionę. Keliavo išsinuomota valtimi „Palūšė“ (ja plaukta ir 2011 m.), kuri buvo pagaminta pagal Laplandijos žvejybinės valties prototipą, valtyje buvo aštuoni irklai ir 17 sėdimų vietų. 

Šios ekspedicijos buvo reklamuojamos, aprašytos žiniasklaidoje, tačiau tylių žygių iš Palūšės į Nidą buvo ir daugiau. Pirmojo žygio dalyvis valtininkas Kostas Danilevičius sakė, kad buva dar keli pavieniai plaukimai po vieną ar du-tris žygeivius. Paskutinis toks žygis buvo prieš trejus metus. 

O šią ekspediciją remia ANP, Palūšės bendruomenė, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, maistu – Palūšės „Piratų baras“, DELFI portalas ir rajono savivaldybė, kuri po kelionės pasirūpins dalyvių parvežimu iš Nidos. „Vežamės kelias vėliavas, taip pat ir specialiai pagamintą žygiui. Taip pat, kaip matėte,  rajono meras mums įdavė Ignalinos savivaldybės vėliavą, kurią įpareigojo įteikti Nidos merui“, – sakė Audra. 

Grupės įspūdžius galėsite sekti portale DELFI, kur dienoraščio forma atvirai bus pasakojama, ką tenka patirti, dalinsis nuotraukomis bei vaizdo įrašais.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje