Pastaraisiais metais kiekvienas mėnuo klimatologų nenuspėjamas, lyginamas su amerikietiškais kalneliais. Prisimename, kokia šiluma buvo balandžio pabaigoje ir kokios šalnos kandžiojosi gegužės pradžioje. Daugelio regionų sodininkai prognozuoja, kad 90 ar net 95 proc. vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus yra prarasta. Žinoma, nuostoliai gal bus ženkliai mažesni. Jau daug metų bandau skaitytojams, žemės gėrybių puoselėtojams įteigti, kad svarbiausia ne skelbiami metiniai temperatūrų vidurkiai, o momentiniai ekstremalūs klimato veiksniai. Gal neprošal juos dar kartą paminėti: tai šalnos, užsitęsusios sausros, liūtys, škvalai. Gali taip nutikti, kad metiniai temperatūrų rodikliai rodys, jog metai buvo normalūs, bet daugelio žemės ūkio kultūrų derliai bus labai prasti. 

Dar galima sakyti, kad vegetacija augalininkystėje dabar tik įsibėgėja, o turėjome jau ekstremalių, nepageidautinų gamtos reiškinių, kaip galingos šalnos. O po jų, pakilus aukštai temperatūrai, jau reiškėsi sausros požymiai. Ypač kur sausi, smėlėti dirvožemiai. Klimatologai mano, kad artimiausius penkerius metus klimatas dar labiau šiltės.

Kad žmonijai nepritrūktų maisto, vėl linkstu prie to, jog yra neišvengiama būtinybė pereiti prie uždaros, vertikalios žemdirbystės. Dar kartą priminsiu, kad taip ūkininkaujant, sutaupoma 80 proc. trąšų, 90 proc. vandens, apsieinama be pesticidų, garantuotas derlius ir kokybė, sutaupoma daug žemės plotų ir dar yra aibė pranašumų prieš horizontalią natūralią žemdirbystę. Domiuosi vertikalia žemdirbyste, tad daugiau nei porą dešimtmečių stebiu, kaip palaipsniui Vakarų šalyse atsiranda vis daugiau ja užsiimančių ūkių. Daugiausia kultivuojamos žalumyninės prieskoninės kultūros. Ir štai džiugi naujiena – Vilniuje pradėjo funkcionuoti didžiausias Europoje vertikalus žalumynų ūkis „Leafood“, kuris visus metus tieks šviežias salotas ir prieskonines žoleles, iš viso 12 rūšių. Kasdien užaugins po 1 toną produkcijos. Žalumynai auginami pagal Taivane sukurtą technologiją. Pagal ją užauginama 200 kartų daugiau derliaus, nei tradiciškai ūkininkaujant. Tai rimtas proveržis ūkininkaujant šiuo metodu, o rimčiausiu proveržiu laikysiu, kai bus auginamos ne tik įvairios salotos ir prieskoninės žolelės (vien jomis sotus ir laimingas nebūsi, nebent esi vegetaras ar veganas), bet kai taip augs „rimtos“ daržovės, vaisiai, gal net techninės kultūros. Tada bus galima konstatuoti, kad pasaulio maisto problemą praktiškai įmanoma išspręsti. 

Reikėtų priminti, kad esu rašęs, jog turint apie 30 m2 patalpas ir taikant vertikalios žemdirbystės metodus, 4 asmenų šeimą galima didžia dalimi aprūpinti ne tik žalumynais ir prieskoninėmis žolelėmis, bet ir „rimtomis“ daržovėmis, mėsa, kiaušiniais, pienu (augalinės kilmės). Tai ne iš fantastikos srities, tik kad tos sistemos, moduliai kol kas yra brangūs (bet prisiminkime, kai pasirodė pirmieji mobilūs telefonai, kokios buvo jų ir pokalbių minučių kainos).

Ir kas mane dar nemažiau nudžiugino, ir labiausiai tuo turėtų džiaugtis stambūs ūkininkai, kad Vokietijoje sukurtas traktoriaus ir kombaino hibridas. Pamenu, dar Gorbačiovo perestroikos metais, dirbant gamtos apsaugos draugijoje, lankantis rajono ūkiuose ir kalbant su ūkių pirmininkais, tarybinių ūkių direktoriais, matydavau, kiek daug turima įvairių savaeigių mechanizmų ir kiek jų stovi „pravaikštose“. Galvodavau, kodėl javapjūtei skirti kombainai praktiškai ,,įdarbinami“ tik dviem–trim mėnesiams ir ar neįmanoma juos po javapjūtės sezono ,,perinstaliuoti“ bent dirvų arimui. Pagaliau, po 40-ties metų, sukurtas traktoriaus ir kombaino hibridas, kuris atlieka daug darbų. Jis gali įdirbti žemę, ją tręšti, purkšti, sėti, kulti derlių ir atlikti kitus darbus. Toks agregatas su tam pritaikytais padargais gali aptarnauti 2000 ha žemės. Jei Sovietų Sąjungoje ir būtų buvę tokių projektų ar naujovių, jų įgyvendinimas būtų trukęs dešimtimis metų, bet kodėl laisvame Vakarų pasaulyje tiek ilgai nebuvo sukurtas toks agregatas – sunku paaiškinti. Pagal informaciją, tokių hibridų pagaminta dar tik vienetai, bet svarbu, jog ledai, kuriant universalius mechanizmus, pajudėjo. Šiaip kapitalizmas nelinkęs gaminti universalius, plataus panaudojimo gaminius. Kadaise turėjau FORD markės automobilį. Kai sugedo važiuoklės kažkuri detalė, ieškant jos to paties modelio ir metų, buvo trys modifikacijos ir jos reikėjo ilgai laukti, kol iš kitos šalies detalė buvo gauta. Dar nustebino, kad gauta ta detalė man pasirodė nebent dviračiui labiau tinkama, nei 1,5 t sveriančiai mašinai. Bet, matyt, tie laikai po truputį baigiasi ir vis daugiau gaminių pasirodo rinkoje bent su keliomis funkcijomis, yra ilgaamžiai, nes taip taupomi neatsinaujinančios gamtos iškasenos (metalai), atliekomis mažiau teršiama aplinka. O kas link traktoriaus ir kombaino hibrido pasirodymo mūsų šalies laukuose, tai ūkininkams reikės palaukti, gal net ne vienerius metus. Neradau informacijos, kiek toks hibridas su visa padargais kainuos, bet ūkininkai jaučia, kad tai nebus pigus žaisliukas.

Dabar arčiau žemiškų reikalų, nors labiau mane domina, kokios naujovės mūsų laukia ateityje, kokios mokslo technologijos galėtų iš esmės keisti buitį ir patį gyvenimą. O kaip varyti kurmius iš sklypo, atsikratyti kurkliais, šliužais ir sraigėmis, ką daryti, kad skruzdės nesiautėtų sklypuose ir namų aplinkoje, kaip gauti rekordinius atskirų kultūrų derlius, socialiniuose tinkluose galima rasti daugybę, net ir „stebuklingų“ patarimų. Bandant įgyvendinti bet kokį netradicinį siūlomą patarimą, reikėtų pradžioje jį išbandyti maža apimtimi, ir tik pasiteisinus, jau tą pasiūlymą diegti plačiai. 

Šiemet ypatingai daug žalos pridarė gegužės pradžios šalnos. Mano sodyboje bene labiausiai nukentėjo graikiniai riešutmedžiai, jie tik prieš 40 metų buvo taip stipriai apšalę. Balandžio pabaigoje užplūdusi šiluma sužadino staigų riešutmedžių pumpurų sprogimą ir jie, pradėję sprogti, stipriai apšalo. Tie pumpurai, kurie dar ,,miegojo“, liko neapšalę. Nukentėjo ir remontantinės avietės, bet, atrodo, didelės žalos šalnos joms nepadarė. Nors ankstyvųjų braškių išsiskleidusių žiedų per didžiąsias šalnas nebuvo, bet pirmieji pražydę žiedai pajuodavo – nušalo. O labiausiai nustebino, kad juodieji serbentai puikiai atlaikė gana ilgai trukusias šalnas ir užmezgė daug uogų. Nustebino šiemet ir ilgai užsitęsęs valgomųjų sausmedžių žydėjimas – vos ne mėnesį.

O gamtoje baigiasi gražiausias metų laikas. Nužydėjo ievos, žydi kaštonai, alyvos, soduose galima pamatyti dar žydinčių obelų, kriaušių, bet įsivyravus šilumai, gerokai virš 20 laipsnių, gamta pereina į vasaros ritmą. Jau nutilo pirmieji atbudusios gamtos giesmininkai – ligutės, liepsnelės, geltonosios startos, pritilo strazdai, kikiliai, margasparnės musinukės, bet smagiai dar gieda pečialindos, devynbalsės, tošinukės, švilpauja volungės, smarkiai vėluoja čiurliai. 

Ne viskas gražu ir gera gamtoje. Mūsų rajono pušynų spyglius 1200 ha plote graužia neporinis pušų verpikas. Rudagalvius kirus Kretuono ežere kerta paukščių gripas. Laikantys naminius paukščius, kol dar vyksta intensyvi pavasarinė jų migracija, turėtų skirti dėmesio biosaugai. Jei ankstesniais metais paukščių gripas siautėjo gulbių populiacijoje, tai šiemet labai kenčia rudagalviai kirai. 

Visi žvėrys praktiškai turi susilaukę jauniklių. O plėšriesiems žvėrims buvo iš lėktuvų išmėtytos vakcinos nuo pasiutligės. Apibendrinant, šis pavasaris buvo labai kontrastingas, praktiškai buvo visų metų sezonų atkarpų šiupinys – nuo žiemiškų orų iki beveik vasariškos šilumos.