Akistata su Tūkstantmečio mokyklų programa yra viena iš tų akimirkų, kai faktai yra faktai, tačiau jie tokie nevienareikšmiai, kad tiesiog neįmanoma jų pateikti be pasvarstymų. Paskutiniu metu labai daug įvairių pamąstymų apie Tūkstantmečio mokyklų (toliau – TŪM) programą: tiek paskendusių džiaugsmo euforijoje, tiek, regis, nuoširdžiai nesuprantančių programos esmės. Pabandykime sudėlioti taškus ir gali būti, kad tada pasijusime aplankyti „nušvitimo“.
Priemonė už 254 mln. eurų
Pažangos priemonės tikslas yra iki 2030 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Laukiamas pokytis – lygiaverčių ugdymo(si) sąlygų sudarymas ir mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimas, visoje šalyje atveriant šiuolaikiškas, vaikų įvairovei ir jų poreikiams atviras mokyklas, kurios veikdamos tinklaveikos principu padės stiprėti ir kitoms savivaldybėse esančioms mokykloms, ypatingą dėmesį skiriant vadovų bei pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti ir įtraukiojo ugdymo ekosistemai mokyklose sukurti.
Tik pačioms savivaldybėms žinomu būdu buvo atrinktos ugdymo įstaigos, kurios dalyvaus šioje programoje.
Programos pristatymas Visagine
Gegužės 26 d. Visagino savivaldybėje vyko TŪM programos pristatymas, dviejų partnerių – Ignalinos ir Visagino – parengtų programų aptarimas ,,TŪM programa Jūsų savivaldybėje: Visaginas kartu su Ignalinos rajonu“.
Visagino savivaldybėje programos kolegas bei svečius pasitiko meras Erland Galaguz bei Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja Asta Sieliūnienė.
Ignaliniečių komandą atlydėjo meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Vaidotas Židanavičius, savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, savivaldybės tarybos nariai Nijolė Trinkūnienė ir Artūras Česliokas, kuris, beje, jau kuris laikas dirba Visagino savivaldybėje specialistu.
TŪM programą – itin sudėtingą dokumentą – Ignalinoje pristatė ją ir kūrusi Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė. Žinoma, žiniomis, informacija ir idėjomis prisidėjo ne vienas žmogus, tad ir į programos pristatymą atvyko dalis Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos kolektyvo bei partnerių atstovai, kartu dalyvausiantys programoje.
Europos socialinio fondo komandos vardu kalbėjo švietimo ekspertė Vida Kamenskienė. Ji pabrėžė Ignalinos ir Visagino savivaldybių ypatumus, kokybiškai parengtus dokumentus, pasidžiaugė puikiais pirmaisiais žingsniais. 
Ignaliniečių siekiai
Pagrindinis ignaliniečių siekiamas pokytis, įgyvendinus TŪM programą – laimingas, savimi ir kitais pasitikintis, išsilavinęs ir sveikas žmogus, kuriantis gerovę savo krašte.
Plane numatytos 25 infrastruktūros kūrimo, kompetencijų ir ugdymo kokybės gerinimo veiklos. Numatyta gimnazijos aktų salės ir pirmojo aukšto patalpų remonto darbai, lifto įrengimas, baldų, mokymo priemonių, kompiuterinės įrangos įsigijimas, STEAM laboratorijos atnaujinimas. Bus įrengtas interaktyvus prof. Česlovo Kudabos muziejus, nusiraminimo (sensorinis) kambarys, erdvė bendravimui ir darbui, poilsio erdvė su masažuokliais, atsiras muzikos instrumentų pievelė. Vyks įvairūs mokymai, kultūrinio ugdymo veiklos, numatytos pedagogų stažuotės Lenkijoje, Prancūzijoje, Danijoje, pajūryje.
Visaginiečių siekiai
Visagino savivaldybės švietimo pažangos planą pristatė jį su kolegomis kūrusi Asta Sieliūnienė. Visagino pažangos plano įgyvendinimo dalyvės – „Verdenės“ gimnazija, „Atgimimo“ gimnazija ir „Žiburio“ pagrindinė mokykla. Visaginiečių švietimo pažangos planui numatyta skirti apie 2,2 mln. Eur.
Keletas priemonių iš visaginiečių programos. TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų turimos infrastruktūros tikslingas modernizavimas: multifunkcinės salės atnaujinimas ir įrengimas; muzikos kabineto įrengimas transformuojant į muzikos laboratoriją (įranga ir mokymo priemonės, muzikos instrumentai); sensorinės erdvės, alternatyvių ugdymo(si) erdvių sukūrimas mokiniams, neformaliam jaunimo bendravimui ir bendradarbiavimui (lauko kino salė ir lauko klasė); „Microsoft Surface“ nešiojamų kompiuterių įsigijimas visose projekto mokyklose; integruoto ugdymo platformos sukūrimas ir įdiegimas „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir kitos veiklos.
Taip pat suplanuotos stažuotės Norvegijoje bendradarbiaujant su „First Scandinavia“ organizacija, pasaulyje vystančia Newton Rooms konceptą. Lietuvoje planuojamos stažuotės bendradarbiaujant su VGTU (Vilnius) ir VDU (Kaunas), su kuriais Visagino savivaldybė
tarybos sprendimu yra pasirašiusi ilgalaikės partnerystės švietimo srityse sutartis.
Visagino savivaldybės švietimo bendruomenės siekis – tai efektyviai veikiančios mokyklos, kuriose visi mokiniai – ir išskirtinių gebėjimų, ir įvairių specialiųjų poreikių, negalių, socialinių, kultūrinių, kalbos barjerų turintieji mokyklų pedagogų, mokymosi aplinkos padedami ir motyvuojami įveikia barjerus ir pasiekia maksimalų savo individualių galimybių mokymosi rezultatą.
Nuomonės
Daugiau nei per metus visiems teko paskaityti ir pačias TŪM programas, ir jos diegimui skirtos kritikos spaudoje. Visą šitą emocijų, nervų ir streso, o kartu ir džiaugsmo burbulą galima pavadinti vienu sakiniu – REIKIA LIEUVAI ĮSISAVINTI PINIGUS, 254 mln. Eur. Tūkstantmečio mokyklų programos pompastika iš esmės yra apie nieką (jei kalbama apie kokybės ir motyvacijos pagerėjimą). Nemažai ekspertų kritikavo šią programą, nesuprasdami, kaip suremontuota aktų salė ir pakeisti vamzdynai mokyklos pastate gali turėti įtakos matematikos egzamino rezultatui. Teisūs ir programos kūrėjai, ir jos kritikai, nes, pasikartosiu, tai tėra ES atėjusių pinigų įsisavinimas, siekiant pagerinti mokyklų infrastruktūrą ir dar kai ką…, o kad atrodytų, jog daromas didžiulis šuolis pažangos link, visi žais TŪM susigalvotą žaidimą.
Iš tikrųjų seminaras buvo labai naudingas. Kiekvienam savaip. Asmeniškai aš pamačiau didžiulį atotrūkį tarp Ignalinos ir Visagino ir išgirdau labiausiai sukečiantį dalyką. Tiek abiejų savivaldybių atstovės, pristačiusios savo gimnazijų programas, tiek pačios TŪM programos koordinatorė akcentavo, jog mokyklose labai daug specialiųjų poreikių vaikų. Ir liūdniausia tai, kad visi pasaulyje „plaukiojantys“ milijardai „gėrio“, tobulėjimo, pažangos kūrimui iš tikrųjų žmogų tik tolina jį nuo paties savęs, nuo jo darnios simbiozės su viskuo, kas yra aplink. Viso to rezultatas, labai sparčiai ryškėjantis, – įvairiomis prasmėmis degraduojanti, neįgali visuomenė.
Ironija
Seminaro metu išgirsta informacija privertė susimąstyti. Programos koordinatorė akcentavo, kad TŪM programos tikslas – dėmesys kiekvienam vaikui, o Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija akcentavo, kad programos tikslas – dėmesingi mokytojai ir galiausiai – laimingas vaikas. O tai kas buvo veikiama mokyklose iki šiol??? Kas atsitiko, kad apie savaime suprantamus dalykus (dėmesį kiekvienam, laimingą vaiką) kalbama lyg apie kažkokią kosminę siekiamybę? Įdomu, o kas iš tikrųjų vyksta mokyklose, kokia mokyklų vadovų kompetencija, jei reikia beveik dviejų milijonų eurų šitokiam rezultatui pasiekit? Gal Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijai reikėtų pradžiai pasisemti patirties iš Didžiasalio „Ryto“ ir Vidiškių gimnazijų, nes tose ugdymo įstaigose bendruomenės darnios ir empatijos problemų nefiksuojama. Semtis patirties galima ir pas visaginiečius, nes jų matematikos egzaminų rezultatai vieni geriausių šalyje, o ne keliauti į Lenkiją, o paskui dar į pajūrį.
Tikiuosi suprantama, kad ironizuojama. Ironizuojam iš anksto, nes liūdna patirtis kužda, kas laukia. Netrukus prasidės begalės žinučių, socialiniai tinklai užlūžinės nuo fotografijų su mokyklų vadovais, kurie 1001 kartą veršis į kadrą, kad įsiamžintų su kiekvienu mokiniu, kuris bent kažką veikia. Ar taip keliama motyvacija? Vargu… Taip klojamas pagrindas puikybei, neapykantai ir patyčioms visos bendruomenės lygmeniu. Ar tai gerai, ar blogai – spręsti kiekvienam.
Programose kalbama ir apie mokytojus, kad jie staiga pradės jausti ypatingą ryšį su vaikais. Yra puikių mokytojų, kietų savo srities žinovų, bet… negebančių arba nenorinčių palaikyti ryšio su vaikais. Jie – robotukai. Padarė darbą ir pasišalino. Jam neįdomūs vaikų išgyvenimai, emocijos. Kažkam tai patinka, o kažkas dėl to net mokytojus keičia. Tik reikia suprasti, kad TŪM programa neprivers nei vieno mokytojo būti tokiu, koks jis nėra.
Ignaliniečių programos tikslas – laimingas vaikas. Ar programos kūrėjai įsigilino, kas vaikams yra laimė? Vaikai juk skirtingi. Ar matuojami visi pagal vieną savo įsivaizduojamos laimės kurpalį, verčiant vaiką įsivaizduoti, kad mokyklos vadovo laimė yra jo laimė?
Iki 2027 m. bus visko
2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų, kuriuos sudaro Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos, skirtos ilgalaikės ekonominės ir socialinės gerovės bei Lietuvos ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo užtikrinimui.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021–2027 m. ES fondų programą nukreipta į šias pagrindines sritis: inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą; švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius; žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą; sveikatos sistemų atsparumo didinimą; pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Įsiskaitykite į šias programas. Kone visuose sektoriuose laukia permainos, pokyčiai, diegimai, pertvarkos. Būtent dėl ateinančių investicijų, kurios pateikiamos, kaip pažangos ir tobulėjimo dalykas, vyksta tai, kas vyksta, ir ryte nubudę nebežinome, kokia „naujovė“ bus primesta ir kam kasama duobė, prisidengus dar vienu pažangiu sprendimu.
Ko lauksi, tą ir turėsi
Ar kada nors susimąstėte, kas slypi po lyderyste, nugalėtojais, laimėtojais, geriausiais ir panašiai? Tokiu būdu jau vaikų pasąmonėje klojamas pamatas patyčių užuomazgoms, nuolatiniam priešiškumui palaikyti, kas vėliau turėtų išaugti į kovingumą. Kaip gi kitaip visuomenėje išauginti kovotojus ir juos palaikančiuosius, kaip gi kurstyti priešpriešą ir sugalvojus pradėti karą viename ar kitame pasaulio kampelyje, priversti žmones kovoti vienus prieš kitus, o kitus – palaikyti tą karą ir aukoti(s) jam. Žmonės neįpratę mąstyti. Jie įpratę vykdyti ir eiti paskui lyderių, o dabar ir paskui kaži kokių nuomonės formuotojų vėliavą. ES metė dar vieną kelių milijonų vertės saldainį uoliai jų eksperimentus prieš žmoniją vykdančiai Lietuvai, ir ši mikliai savivaldybių lygmenių pradėjo įsisavinimą visomis prasmėmis.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!