Skip to content

1941 m. birželio atgarsiai Rizgūnuose

Alfredas BESUSPARIS (Rizgūnai – Prienai)

Pernai Jūsų laikraštyje buvo rašoma apie 1941 m. birželio sukilimo eigą Ignalinos rajono teritorijoje. Buvo minimas ir mano gimtasis kaimas – Rizgūnai. Ten buvo pažymėta, kad sukilėlių būriui šiame kaime vadovavo jo gyventojas Mykolas Rastenis. Aišku aš nebuvau šių įvykių liudininkas, taip pat ir nemačiau tuos įvykius patvirtinančių dokumentų, tik mano atmintyje yra išlikę mano tėvų, senelio bei kaimynų pasakojimai (aišku, tuo laiku pasakoti paslapčia). Taigi prisiminimais ir norėčiau pasidalinti.

Taip, Mykolas Rastenis buvo kaimo šviesuolis. Lenkų okupacijos metais vadovavo lietuviškų organizacijų veikalai kaime. Jo iniciatyva kaime buvo pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo garbei. (beje, tokį pat paminklą, tik šiek tiek didesnį, prie savo namų yra pasistatęs ir mano senelis Jonas Kaukėnas. Abudu paminklai, kaip tų laikų lietuvybės puoselėjimo šaltiniai, tebestovi). M. Rastenis daug prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo, organizavo tautinio atgimimo priemones lenkinimo aplinkoje. Dar ir pokario metais mes, vaikai, pas jį gaudavome paskaityti tuometinę lietuvišką spaudą, knygas, kurios buvo slapta atgabentos iš Paringio bibliotekos, kai lenkai uždraudė jos veiklą. Rizgūnų kaimo kapinėse esančioje koplytėlėje dar ir dabar tebestovi Mykolo Rastenio iš medžio išdrožtas altorėlis. Matomai, žmogus buvo ir poetiškos sielos. 

Tiek apie Mykolą. Tačiau apie Birželio sukilimo vadovavimą esu girdėjęs kitokią versiją. Dar prieš karo pradžią, prieš kiek laiko – nežinau, senelio Jono Kaukėno sodyboje apsistojo iš Švenčionėliuose dislokuoto pulko pasitraukęs Lietuvos kariuomenės viršila Muraška (vardo nežinau). Gyveno nelegaliai. Jis užmezgė ryšius su Mykolu Rasteniu bei kitais kaimo ir apylinkių bendraminčiais ir matomai jau ruošėsi sukilimui, nes buvo įsigijęs radijo aparatą. Dar ir aš ilgai matydavau antenos stulpą, iškeltą daugiakamienėje liepoje mūsų namo kieme. Iš pasakojimų prisimenu, kad Muraška buvo kilęs iš Lazdijų rajono – ar tai nuo Kapčiamiesčio, ar tai nuo Leipalingio. Lazdijų r. tokios pavardės tikrai egzistuoja ir dabar. Iš spaudos duomenų žinoma, kad net trys 1918–1922 m. savanoriai iš šių kraštų buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais.

Senelis, mama pasakodavo, kad Muraška mūsų namuose buvo įsteigęs sukilimo štabą. Jo nariais buvę Mykolas Rastenis, Jonas Taluntis iš Rizgūnų kaimo, Adolfas Matuliauskas iš Mikalavėlio, Mamertas Ragaišis iš Makniškės, Gasiūnas iš Dūdėniškės (Gasiūno sesuo buvo ištekėjusi už mūsų kaimo gyventojo Cicėno). Jonas Taluntis, Mamertas Ragaišis ir Gasiūnas po karo buvo nuteisti. Gasiūnas kalėjime ir mirė. Kaip sukilimo grupės dalyvis, su Muraška bendraudavęs ir Paulavičius iš Grigiškės kaimo. Man užsifiksavo atmintyje pasakojimas, kad Muraška Paulavičium nepasitikėdavęs. Vieną kartą, grįžęs iš N. Daugėliškio, kur palaikęs ryšius su N. Daugėliškio sukilėlių vadu Karla, pasakojęs, jog jam vykstant su Paulavičium per Didžiagirį, pastarasis vis norėdavęs nuo jo atsilikti. Tai jis įtaręs, kaip norą jį nušauti. Bet ar taip buvę? Nežinia. Matomai sukilimui prijaučiančių buvę ir daugiau, bet apie tai aš negirdėjau.

Kuo buvo ginkluotas būrys – nežinau. Tik žinau pasakojimą, kad karo pradžioje šio būrio dalyviai, vadovaujami Muraškos, dalyvavimo susišaudyme su besitraukiančiais Raudonosios armijos kariais. Vienas iš karių buvęs nušautas Degutiškės dvaro laukuose netoli Daniūnų kaimo.

Kai buvo išformuoti sukilėlių būrai, Muraška buvęs įdarbintas Dugėlišio girininkijoje žvalgu (taip, matyt, tuo laiku vadino eigulio pareigas). Apie tolimesnį Muraškos likimą nežinau. Beje, Ričardas Muraška šiuo metu vadovauja UAB „Lazdijų šilumai“.

Karo metais, laiko nežinau, kaime girtavo rusų partizanas. Buvę pranešta Daugėliškio policijai. Partizanas per susišaudymą buvęs nušautas. Mamertas Ragaišis, dalyvavęs susišaudant Daugėliškio policijai su rusų partizanais Bendoriškės kaime, kur irgi buvęs nušautas partizanas. Ar M. Ragaišis buvo nuteistas 25 metams už dalyvavimą Birželio sukilime, ar už susišaudymą Bendoriškės kaime – nežinau. Įdomumo dėlei: mums, vaikams, būnant M. Ragaišio namuose, jo sūnus Stasys mums rodydavo Hitlerio portretą, kuris buvo įrėmintas nugarinėje sieninio veidrodžio pusėje. Matomai M. Ragaišis tikėjo idėja apie Lietuvos išlaisvinimą.

Rizgūnų kaime XX a. pradžioje buvę apie 30–40 sodybų. 1919–1924 m. du šio kaimo gyventojai buvo Lietuvos partizanai: Šalna Jokymas ir Blaževičius Petras. Matomai J. Šalna buvo aktyvus partizaninio judėjimo prieš lenkus dalyvis, nes su Šiaudinio iš Pajurgiškės kaimo būriu buvo pasitraukęs į Lietuvą ir Ripaičių kaime prie Kirdeikių buvo gavęs žemės kaip savanoris. Šiaudino pavaduotoju šiame būryje buvo Kajetonas Matkevičius, kuris dalyvavo ir Klaipėdos sukilime. Irgi buvo pasitraukęs į Lietuvą ir kaip savanoris gavo žemės Molėtų r., Kumonių kaime. Šio būrio nuotrauka yra dvitomio „Savanorių žygiai“ paskutiniame puslapyje. Nuotrauka daryta Pajurgiškėje prie Šiaudinių kluono. 

Taigi tokie mano prisiminimai iš senų žmonių pasakojimų apie gimtojo kaimo žmones. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here