Skip to content

Akmeninėse kanklėse – žmogaus laikinumo tema

Sigita TELYČĖNAITĖ

„Geriausiai kanklės skamba tuomet, jei meistras, instrumentui skirtą eglę randa ir nukerta po artimo netekties, su širdies skausmu ir vedimu“, – bitininkystės muziejuje, Stripeikiuose, pasakojo garsus liaudies instrumentų meistras Egidijus Virbašius. 

Anykščių kultūros centro organizuojamo projekto „Etninės kultūros renginių ciklo „Kliudžiau kankles“ muzikinės programos keliauja po unikalias Utenos regiono vietas. Birželio 16 d. Bitininkystės muziejaus erdvėse, muzikinėje programoje „Akmuo –akmuo“ skambėjo stebuklingos kanklių melodijos ir poezijos sintezė, kviečianti žiūrovus prie ištakų ir buvimo esmės. Ignalinos teatro bičiulių bendruomenė (vad. Jolanta Narbutaitienė) ir Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblio „Laumakė“ (vad. Asta Motuzienė) pristatė muzikinę – poetinę kompoziciją pagal Justino Marcinkevičiaus eiles „Paskui rugį ir meilę“.

Renginio pradžioje, trečiojo projektinio koncerto vedėja Asta Motuzienė pasidžiaugė prasminga bei sėkminga tradicinių kanklių ansamblio „Laumakė“ kūrybine kelione per išskirtines Rytų Aukštaitijos vietas ir žiūrovams pristatė unikalias, akmenines kankles. Instrumento autorius, anykštėnas Valdas Bakšys – ne muzikantas, bet su komandos vyrų (UAB „akmens sala“) pagalba, pagamino ypatingai skambančias kankles, sveriančias net 8 kg.

Subtilus naujojo instrumento garsas (melodiją atliko A. Motuzienė) sužavėjo renginio dalyvius, buvo leista kiekvienam žingeidžiam, išmėginti akmeninių kanklių skambesį…

Renginį tęsė „Laumakės“ ansamblio atliekamos liaudies dainos ir paslaptingos kanklių melodijos, o ignaliniečių teatro bičiulių poetinėje kompozicijoje prisiliesta prie žmogaus gyvenimo kelio prasmės – „Gyvenimą, kaip vyšnių šaką, palenksiu ją, gal nenuluš? – skambėjo susirinkusiems nemari Just. Marcinkevičiaus širdies kalba. Žmogaus kelionė paskui rugį ir meilę dar tęsiasi.

Antroje renginio dalyje, į pažintinę kelionę po liaudies instrumentų pasaulį vedė meistras virtuozas Egidijus Virbašius. (Jo rankomis pagamintos visos ansamblio „Laumakė“ atlikėjų kanklės.) Edukacijoje pristatytos įvairių Lietuvos regionų kanklės, Mažosios Lietuvos arfa, kerdžiaus ragai, lumzdeliai, kitokie liaudies instrumentai. Pasak E. Virbašiaus, geriausiai kanklės skamba tuomet, jei meistras, instrumentui skirtą eglę randa ir nukerta po artimo netekties, su širdies skausmu ir vedimu. Dažniausiai naudojama eglės viršutinė dalis, kuri tampa kanklių viršutine dalimi, o kanklių apačia – dažniausiai gaminama iš klevo.

Meistro rankose suskambėjo įvairių istorinių laikmečių liaudies instrumentai, primindami muzikos reikšmę bei svarbą mūsų protėvių kasdienybėje.

Renginio pabaigoje Asta Motuzienė dėkojo Ignalinos teatro bičiulių bendruomenei ir režisierei Jolantai Narbutaitienei už bendradarbiavimą kūrybiniame projekte, dėkota ir įteiktos atminimo dovanos Senovinės bitininkystės muziejaus administratorei Danutei Indrašienei, liaudies instrumentų meistrui Egidijui Virbašiui. Visi žiūrovai pakviesti į kitus projektinius koncertus.

Projekto organizatorius – Anykščių kultūros centras. Projektą remia – Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių r. savivaldybė. Projekto „Etninės kultūros renginių ciklas „Kliudžiau kankles“ muzikinės programos „Akmuo – vanduo“ partneriai: Utenos kultūros centras, Utenos A. ir M. Miškinių VB Užpalių biblioteka, JK „Ašvienių fanai“, UAB „Akmens sala“, informaciniai rėmėjai – Anykščių r. internetinis portalas ir radijas „Nykščiai“, Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra „Aina“, žurnalas „Savaitė“, Utenos radijas, laikraštis „Mūsų Ignalina“, laikraštis „Utenos diena“.

T. Semionovos nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here