Nusistovėjusi sausra Lietuvoje tapo tikru galvos skausmu ir dar vienu išbandymu žemdirbiams, visiems daržininkams ir sodininkams. Dalyje šalies savivaldybių jau paskelbta ekstremali situacija. Į laikraščio redakciją paskambinę skaitytojai teiraujasi, kodėl tokių sprendimų nepriima Ignalinos rajono savivaldybė? Ar nori sutaupyti žemdirbių sąskaita? Iškrentantys penki lietaus lašai neatstato prarastos dirvožemio drėgmės, nuo sausros kenčia visa augmenija ir gyvūnija – pastebi skambinantys.
Visose gyvenvietėse vyksta intensyvus daržų laistymas, todėl mažėja vandens padavimo slėgis, gyventojai ieško patogesnio paros laiko vandeniui kaupti. Išdžiūvo dalis melioracijos griovelių ir griovių, visa miško gyvūnija atsigerti keliauja į tvenkinius, ima glaustis ir medžioti arčiau žmonių gyvenamosios vietos.
Ši vasara „nuskriaudė“ sraigių rinkėjus, dėl lietaus stygiaus surinkta labai mažas kiekis tokios produkcijos, supirkimo punktai neįvykdė kasmetinio numatyto plano, prarastas tradicinis uždarbis, sraigių rinkimu užsiimančiose šeimose.
Žemdirbiai jau skambina pavojaus varpais, nes, pagal dabartinę situaciją, rudenį laukiama prasto derliaus. Plaukia žiemkenčių laukai, bet grūdas labai mažas nuo sausros, o buvusios vėlyvos šalnos, taip pat, padarė įtaką grūdinių augimui – pastebi Ignalinos rajone ūkininkaujantys pašnekovai.
Apie sunkmetį pranašauja ir gandrai, kurie jau Joninių išvakarėse ėmė itin aktyviai būriuotis netoli Linkmenų. Tokie keisti vaizdai, stebindami gyventojus, pasitaikė ir kitose Lietuvos vietovėse.
Nors gamtininkai ramina, kad taip elgiasi gandrai vienišiai, likę bė šeimų, bet senjorai, daugelį metų sekantys įvairius gamtos reiškinius ir gyvūnijos elgseną, neguodžia aplinkinių, o mano, kad vienišų paukščių gausa pranašauja sunkmetį.
Prie raistų ir miškų besiglaudžiančių sodybų gyventojai su nerimu laukia pranašaujamo lietaus, kurio kaip nėra, taip nėra. Labiausiai jie bijo netikėtų gaisrų, kuriuos, daugeliu atvejų sukelia nerūpestingas žmogaus elgesys. O nuo sausros džiūsta uogienojai, samanos, grybiena, visas miškas traška.
Dauguma skambinusių laikraščio skaitytojų ir renginiuose sutiktų pašnekovų pastebi, kad keičiasi gamta ir kaltas pats žmogus. Neapgalvota, neatsakinga pramoninė veikla keičia žemės apsauginius sluoksnius, keičiasi ekologija.
Senjorė Irena pastebi, kad tokius negailestingus šiaurės vėjus, kokie siaučia dabar Lietuvoje, ji „sutiko“ vasarodama Danijoje prieš 15 metų. Tuomet pažįstamas danas įspėjo, kad ir vasarą reikalinga neperpučiama liemenė, nes šešėlyje tampa labai vėsu, net žvarbu.
Tokie Arkties vėjai Lietuvą aplankydavo jau visai rudenėjant, jausdavome artėjančią žiemą, o dabar jie mus košia visus metus – pasakojo moteris.
Nusistovėjusi sausra jau duoda savo rezultatus – pirmųjų ir vėluojančių žemuogių kainos tikrai „kosminės“, nes uogų labai nedaug, o ir jos visai nedidelės…
Žmonės laukia lietaus ir teisingų valdžios sprendimų tokiose situacijose. Manau, kad daugelis būsime labai laimingi, jei rasime šiais metais mėlynių, bruknių ir spanguolių vaistams ar pyragams pagardinti.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!