Gal prisimenate filmą „Gimę mylėti“ (jame pagrindinį moters vaidmenį atlieka P. Cruz)? Jame mano dėmesį itin patraukė vienas dialogas, kuris skamba taip:

– Koks teisybės skonis?

– Bjaurus, bet pats geriausias.

Dugnas yra magiška, unikali vieta. Dugno situacijoje mūsų gyvenimai būna apšviesti tiesos be jokių iliuzijų. Tik tyra tiesos akimirka. Paskui ateina skausmas.

Nebūna labai malonu suvokti tiesą apie save, savo gyvenimą ar supančią aplinką. Ir kartais reikia nugrimzti į dugną, kad ją pagaliau pripažintum. Nes tik tokiu atveju gali pradėti kilti: kol meluosi sau ir kitiems, tol būsi dugne.

Tik būdamas dugne gauni gyvenimo dovaną – galimybę sužinoti, kas yra kas tavo gyvenime, kokiais žmonėmis gali pasitikėti, į juos atsiremti, kas esi tu pats ir ką gali. 

Dugne arba miršti visai, arba gimsti iš naujo.

Ir tik nuo tavęs priklausys, ar dugnas bus tavo kapas, ar atsiremsi į jį ir pakilsi.

Dugne būna baisu, ypač jei tai pirmas tavo gyvenimo dugnas. Nes kaip ir pirmoji meilė, taip ir pirmasis dugnas, išgyvenamas aštriausiai ir sunkiausiai. Paskui, sutikus kitų meilių ir išgyvenus, pasiekus kitus dugnus, jau būna lengviau: nei taip skauda, nei taip žeidžia. Galų gale ir oda pasidaro storesnė, tampi ne toks pažeidžiamas, tampi ne taip greitai sužeidžiamas. Po keleto nusileidimų į dugną išmoksti kitaip reaguoti į tai, kas vyksta, atsitinka.

Yra viena labai paprasta tiesa: amžinai nesitęs nei sėkmė, nei nesėkmė. Viskas kinta kaip ežero bangų raibuliavimas saulės spinduliuose. Čia lašas spindulyje, čia šešėlyje. Viskas yra dėsninga ir harmoninga. Ir sėkmė, ir nesėkmė yra tas pats gyvenimas.

Tik dauguma žmonių nemoka gyventi nesėkmėje, klaidoje, skausme ar kančioje. Nėra nė vieno žmogaus pasaulyje, neišgyvenusio blogus laikus. Nė vieno. Ir tie, kurie sugebėjo sėkmingai išlipti iš dugno, yra vadinami sėkmingais žmonėmis. Svarbu ne kiek kartų nukrisi, o kiek kartų atsikelsi. Ir tai yra šventa tiesa.

Kas negriuvo, tas nė negyveno. O šita tiesa dar šventesnė.

Pasiduoti yra lengva, tas nereikalauja jokių vidinių pastangų. O štai priimti gyvenimą ir būnant dugne, ir sukaupus visas, kad ir paskutines jėgas pamatyti dugno grožį – tai jau drąsiųjų privilegija. O paslaptis yra ta, kad drąsos turime kiekvienas. Galbūt skirtingais kiekiais, ir tu jos turi daugiau, nei šią akimirką įsivaizduoji.

Klaidinga galvoti, kad žmogus, darbas, verslas ar kiti svarbūs dalykai, kurių netekai yra ar buvo vienintelė tavo puiki, nepakartojama galimybė, kurios daugiau jau gyvenime nepasitaikys. Galiu tau pažadėti, kad tikrai pasitaikys. Kelių jaustis laimingu, pasiekti sėkmę, yra milijonai. Tik eidami vienu pasirinktu keliu pamirštame, kad yra ir kitų, dar neatrastų, neišnaudotų galimybių. 

KAIP PATS GALI SAU PADĖTI BŪDAMAS DUGNE?

1. Pripažinti kylančias emocijas arba pradėti mokytis atpažinti kylančias emocijas ir tinkamai jas išreikšti; ieškoti patikimo žmogaus, su kuriuo galima atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti apie tai, kaip jautiesi, kas vyksta tavo gyvenime, ir pan.

2. Pradėti mokytis kažko naujo: kalbos, profesijos, amato ir pan.

3. Pradėti sportuoti, galite pradėti nuo pasivaikščiojimo gamtoje – Ignalinos kraštas nuostabus savo gamta.

4. Savanoriauti: tą turi daryti ne tik liūdni, bet visi atsakingi piliečiai. Savanorystė yra puikus būdas užpildyti atsivėrusią tuštumą, sutikti naujų žmonių, įgyti naujų kompetencijų ir gebėjimų.

5. Pradėti rašyti dienoraštį. Dienoraščio rašymas leidžia giliau suvokti ir apmąstyti savo situaciją, fiksuoti nuotaikas, stebėti vidinę būseną, prasmingai panaudoti laiką, atvirai išlieti slogias emocijas ir skausmą.

6. Žiūrėti gerus filmus ir skaityti geras knygas.

7. Užsiimti kūryba. Kūryba yra sielos džiaugsmas.

8. Keliauti po Lietuvą. Kelionės gerai pravalo galvą, padeda užsimiršti.

9. Svajoti, nes tai yra patys geriausi antidepresantai, kokius tik galite įsivaizduoti. Žmogus, kuris neturi svajonių, yra miręs žmogus.

Dar gali dorotis su dugno situacija ši vizualizacija. Įsivaizduok, kad esi deguto statinėje (ak, kokie senoviniai įvaizdžiai, bet būtent tai man atėjo į galvą, rašant šį tekstą) ir tau dabar reikia iš jos išlipti, nusiprausti degutą ir vėl švariam, gražiam ir su puikiu nusiteikimu įlipti į medaus statinę. Kad vėl jaustumeisi gerai, būtum kupinas įkvėpimo ir meilės gyvenimui. Kad vėl galėtum aktyviai kurti savo pasaulį, kuriame gyventum laimingas ir džiugus.

Dugne gali vėl statyti savo gyvenimo pilį, dugne yra gintarų, perlų; gali krauti gintarą po gintaro, kol vėl pastatysi naują savo gyvenimo pilį, kol galėsi džiaugtis pilnatvės, harmonijos pojūčiu širdyje.