Skip to content

Viltis – kiekvieno pasirinkimas

Vasara – atostogų metas, kada ramūs vakarai primena apie žvaigždėtą dangų ir stumteli paimti į rankas išsvajotą knygą. Taip, tikrai išsvajotą, nes daugelis esame dar knygų išaugintų kartų atstovai, žvelgę į jas, kaip į didžiuosius pasaulio slėpinius, išminties talpyklas, galimybių langus.

Knygos mums lieka nebyliais mokytojais, psichoterapeutais, ištikimiausiais draugais. Deja, visi jaunimo ugdymo specialistai pastebi, kad ateinančios kartos vis mažiau skaito knygų, išmaniųjų technologijų galimybės tenkina greitos informacijos ieškančius jaunuolius ir taupo greitėjančio laiko sąnaudas. Dvasia lieka nuskurdinta daugeliu subtilių dalykų, bet apie jos poreikius visuomenėje kalbama tik specifiškai, pakankamai atsainiai, arba dvasinių reikalų aptarimas paliekamas atskirų profesijų atstovams.  Iš ties, juokinga ir skaudu, kad žmogus visuomenėje skeliamas į kelias dalis, dažniausia dominuoja materialaus pasaulio poreikiai bei problemos, kurių aktualijomis „perspausta“ visa informacinė erdvė. 

Peržvelgiant populiariausių, skaitomiausių knygų sąrašus įvairiose Lietuvos spaustuvėse ir leidyklose, tenka pripažinti, kad žmogus nesiliauja ieškojęs gyvenimo laimės recepto. Knygų įvairovė didžiulė, bet pastebimas labai išaugęs skaitytojo poreikis giliems istoriniams romanams ir psihologiniams veikalams, nuolatos ieškomi lengvesnės, bet dvasinės terapijos kūriniai. Patyręs skaitytojas knygoje randa vaistų nuo dabartinio laikmečio negandų, ir stipriuose kūriniuose, semiasi jėgų dvasinei stiprybei išlaikyti.

Keletas knygų tikrai nukreipia skaitytojo žvilgsnį į save, tarsi mėgindamos gauti lašą jo brangaus vasaros laiko ir dėmesio.  

Alberto Kamiu romanas „Svetimas“ (1942 m.) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

Prancūzų rašytojo karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Kamiu tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Kamiu kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Autoriaus knyga „Svetimas“ – tikrai verta mūsų vasaros vakarų laiko, atperkanti visus keliamus lūkesčius pasaulinei literatūrai.

Patraukli ir pakankamai svari siužetu autorės Ilonos Skujaitės istorinė knyga „Karo nuotaka“.

Jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.

Romaną „Karo nuotaka” sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą.

Tai dvi jaudinančios meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojamą dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovos dėl valdžios ir XVI a. Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Maskvos valdovų dvarų paslapčių.

Ir suprantama, kad vasaros vakarais skaitančiam, labai svarbi pozityvumą įkvepianti nata, kurios tematika itin aktuali dviejų autorių kūrinyje, į kurią sudėtą daug gerumo. ATLANTAS: „Tėvo istorija“. Trumpai apie knygos autorius.

Liusinda Raili, (1965–2021 m.) – pasaulyje pripažinta rašytoja iš Šiaurės Airijos. Pirmą romaną ji parašė dvidešimt ketverių, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Dabar jos knygos išverstos į 40 kalbų, visame pasaulyje jų parduota 50 milijonų egzempliorių. Žinomiausias iš jų „Septynių seserų“ romanų ciklas, paremtas mitu apie Plejadžių žvaigždyną, tapo toks populiarus, kad Holivude ruošiamasi kurti serialą.

Antras autorius Haris Viteikeris – L. Raili sūnus, daugybę apdovanojimų pelnęs BBC radijo laidų vedėjas. Pradėjęs sekti motinos pėdomis ėmėsi drauge su ja rašyti kalėdinių knygų ciklą vaikams. Lietuviškai išleistos dvi iš jų: „Greisė ir Kalėdų angelas“ ir„Bilas ir sapnų angelas“. Po L. Riley mirties H. Whittakeris pasiryžo tęsti ir jos darbą – peržiūrėjęs motinos juodraščius baigė rašyti paskutinę „Septynių seserų“ ciklo knygą „Atlantas. Tėvo istorija“.

Veiksmas vyksta 1928-aisiais, Paryžiuje. Gailestinga šeima radusi priglaudžia leisgyvį berniuką. Toliau istorija rutuliojasi nenumatytais vingiais, siužetas labai įkvepiantis skaitytoją, ugdantis atjautą bei dvasinį tvirtumą. 

„Jokia viltis nėra klaidinga, Atlantai. Viltis yra pasirinkimas. Viltis – tai tikėjimas net tada, kai viskas atrodo beviltiška. Pasirink viltį ir nutiks nuostabių dalykų“ – sakoma pagrindiniam knygos veikėjui…

Tokių pasirinkimų reiktų ir visiems vasaros vakarų skaitytojams. Tegul knygos toliau mums alma įkvėpimo ir dvasinio tobulėjimo šaltiniu, kuriame atsigėrus, norėtume kurti ir prasmingiau gyventi. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje