Miesto šventės metu net tris valandas vyko Baltijos galiūnų čempionatas rajono mero taurei laimėti, prikaustęs minios žiūrovų dėmesį. Karšta buvo ne tik nuo saulės aikštėje, bet ir nuo vyrų galiūnų kovos dėl nugalėtojo vardo. Dalyvavo dešimt stipruolių, du latviai, estas ir septyni lietuviai.

Kovota šešiose rungtyse. Reikėjo tempti 5 tonas sveriantį traktorių ir kiek mažesnį traktoriuką, kelti 180 kg rąstą, versti 360 kg sveriančias padangas, per barjerą perkelti apvalų kaip kamuolys 160–180 kg akmenį, nešti trečdalį tonos sverianti rentinį. Netikėtai baigėsi traktoriaus tempimo rungtis (kas greičiau jį nutemps 15 metrų). Burtai lėmė, kad pirmas jį tempė Modestas Struckus iš Alytaus. Jam nepasisekė, jis agregatą tenutempė 9,5 m ir metė. Kai šį veiksmą atliko kiti devyni galiūnai, M. Struckui leista pakartoti tempimą. Ir jis pakartojo – parodė antrą rezultatą, traktorių nutempęs per 23,43 sek (geriausias rezultatas – 21,51 sek).

Vietos bendroje įskaitoje keitėsi po kiekvienos rungties, o čempiono vardas paaiškėjo tik paskutinėje, akmens kėlimo rungtyje. Kad nugalėtų, M. Struckui reikėjo 180 kg sveriantį akmenį perkelti ne mažiau penkių kartų. Ir jis tai padarė. Aikštę perskrodė nugalėtojo pergalės riksmas, į skutus kaip mat pavirto jo marškinėliai – suplėšė ant kūno.

Pertraukėlių tarp rungčių metu rungtyniauti kviesta po tris žiūrovus. Savanorių netrūko, nes laukė prizai. Žiūrovams taip pat teko parodyti jėgą, nes rungtys buvo atitinkamos – kas ilgiau prieš save ištiestose rankose išlaikys įvairius svorius, kai kurie jų svėrė visą pūdą (16 kg). Rungtyniavo ir moterys, jos laikė maišą grilio anglių, kurios laimėtojai ir atiteko kaip prizas.

Pasibaigus varžyboms, rajono meras Laimutis Ragaišis apdovanojo aikštėje Baltijos galiūnų čempionato nugalėtojus. Pirmųjų trijų prizinių vietų laimėtojams Modestui Struckui (I vieta), Audriui Jokūbaičiui iš Šakių (II vieta) ir Tomui Šliupui iš Šilutės (III vieta) jis įteikė Raimondo Žievio sukurtas originalias taures, kurias pakelti taip pat reikia jėgos. Ant akmens plytos pritvirtinta metalinė išsiskleidusi lelija. Stipriausias planetos žmogus ir šio čempionato pagrindinis organizatorius Žydrūnas Savickas merui dovanojo padėkos prizą.

Visi čempionato rezultatai lentelėje. 

Iš istorijos

Galiū̃nų spòrtas – jėgos sporto šaka. Daugelis varžybų rungčių kilusios iš kaimo vyrų varžybų tradicijų, senovės legendų, dažniausios: svorio metimas į aukštį ar tolį, platformos kėlimas, karučio stūmimas, rąsto kėlimas, mašinų traukimas, svorio nešimas, automobilio nešimas.

Idėja įkurti Tarptautinę galiūnų federaciją kilo 1981 m. Lagose (Nigerija) pasaulio jėgos rungčių čempionate. 1990 m. Islandijoje įvyko I pasaulio galiūnų čempionatas. Tarptautinė galiūnų federacija įkurta 1995 m., turi 59 narius. Jos būstinė Glazge (Glasgow, Škotija).

Lietuva iš seno garsėjo stipriais vyrais. Daug Lietuvos galiūnų demonstravo savo jėgą ne tik Lietuvos (Jonas Ramanauskas, I. Vinča), bet ir kitų šalių cirkuose: Jungtinėse Amerikos Valstijose – A. Kondrotas (Lietuviškasis Liūtas), S. Dagys, J. Kuodis, J. Šimkus, K. Sarpalius, J. Komaras, Latvijoje (vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose) – P. Norkus, Škotijoje – P. Darškus, Rusijoje (vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose) – K. Požėla, J. Jakubauskas, J. Janušauskas (Kadyr Guliamas), A. Zasas (Geležinis Samsonas; vėliau Didžiojoje Britanijoje), A. Širvys, Valentinas Dikulis.

Lietuvoje galiūnų varžybas pirmas pradėjo organizuoti tuometinis Laisvalaikio organizavimo centro direktorius G. Babravičius. Jam padėjo Bronislovas Vyšniauskas. 1989 m. Vilniuje surengtos pirmosios tarptautinės galiūnų varžybos „Lietuvos galiūnas-89“ (be Lietuvos, dalyvavo Estijos ir Suomijos galiūnai). 1 vietą užėmė Raimondas Zenkevičius, 2 vietą – Kęstutis Čenkus, 3 vietą – A. Vitkevičius. 1989 m. įkurta Lietuvos galiūnų federacija, 1995 m. ji tapo Tarptautinės galiūnų federacijos nare.

Autoriaus ir Galiūnų federacijos nuotr.